Praėjo aštuoneri metai nuo tada, kai Betmenas dingo tamsoje, iš didvyrio virtęs bėgliu. Dabar Tamsos riteris turi kautis su nauju nesustabdomu milžinišką fizinę ir intelektinę jėgą turinčiu priešu. Užsimaskavęs anarchistas planuoja triuškinančius užpuolimus, siekdamas ištraukti Betmeną iš priedangos. Pasiryžęs neapleisti žmonių, kuriuos jau kartą gindamas rizikavo gyvybe, Tamsos riteris pasirodo iš savanoriškos tremties, pasiryžęs vėl kautis. Du „Oskarus“ laimėjusi kino meistro Christopherio Nolano juosta pelnė neįtikėtiną žiūrovų palankumą.

Istorija apie paauglius Paulių Boimerį ir jo draugus, Albertą ir Miulerį, savanoriškai įstojusius į Vokietijos kariuomenę, užėjus patriotizmo karštinės bangai, kuri greitai nuslūgsta, kai jie susiduria su žiauria gyvenimo fronte realybe. Išankstinė Pauliaus nuomonė apie priešą bei tai, kas teisinga ir neteisinga šiame konflikte, greitai subyra. Vis dėlto, belaukiant paliaubų, Pauliui reikia toliau kovoti iki galo be jokio kito tikslo, tik kad patenkintų aukščiauios valdžios troškimą užbaigti karą Vokietijos puolimu.

Džovanis Bertazis paskiriamas padėti regėjimą praradusiam kapitonui Fausto Konsolo šiam keliaujant iš Turino į Romą, o vėliau – į Neapolį. Kapitonas pasirodo besąs bjauraus charakterio ir viena, kas jį domina, tai moters, kurias jis tiesiog užuodžia. Galiausiai jie Neapolyje atvyksta pas buvusį jo tarnybos draugą, kur jie sutinka Sarą – merginą, kuri įsimylėjo Faustą dar vaikystėje ir dabar stengiasi bet kokiomis priemonėmis būti greta jo. Leisdamas laiką su kapitonu, Džovanis pradeda jausti jam gailestį, o kuomet šis pakelia ranką prieš save ir savo kovos draugą, Sarai galiausiai pavyksta pralaužti Fausto abejingumą ir, Džovaniui išvykus, užimti jo vietą...

Biografinė istorinė drama „Jaunystės pažadas“ – tai jaudinantis kino pasakojimas apie meilę, viltį, karą ir prarastąją kartą, iš kurios buvo pavogta jaunystė. Filmas sukurtas remiantis viena jautriausių mūsų laikų istorijų – Veros Brittain atsiminimus apie Pirmąjį pasaulį karą. Vera Brittain – buvo narsi britų kilmės mergina, svajojusi apie studijas ir gražią šeimą, tačiau užklupus karui, šias svajones ir mokslus Oksforde ji išmainė į karo seselės likimą. Po karo Vera tapo rašytoja ir viena aktyviausių Anglijos pacifisčių. Jos aprašyti karo prisiminimai tapo klasikiniu liudijimu to, ką karo metu patiria moterys ir atskleidė nepaprastą jausmų kelionę – nuo šviesios jaunystės ir didelių svajonių iki visiškos nevilties kupino bedugnės krašto. Tai istorija apie karo beprasmiškumą ir apie stiprybę, padedančią nepražūti net juodžiausiais laikais.