Tai istorija apie didį Amerikos generolą Patoną, kuris dalyvavo tiek I, tiek II pasauliniame kare. Jis gimė 1885-11-11 San Gabriel (Kalifornijoje),1909 metais baigė Vest Point karo akademiją. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare (vadovavo ką tik suformuotam Jungtinių Amerikos Valstijų tankų korpusui, kuris kovėsi Prancūzijoje). Per Antrąjį pasaulinį karą kariavo Maroke (1942), Sicilijoje (1943), vėliau vadovavo 3‑ajai armijai, kuri dalyvavo Sąjungininkų puolime Šiaurės Prancūzijoje (1944) ir Vokietijoje (1945). Pagarsėjo žaibišku tankų junginių reidu į Vokietijos gilumą (1945-02-03). Jis laikomas vienu gabiausių, bet ir prieštaringiausių Jungtinių Amerikos Valstijų karo vadų per II pasaulinį karą (pasižymėjo itin griežtais vadovavimo metodais; plačiai pagarsėjo atvejis, kai ligoninėje sumušė kareivį, kurį įtarė simuliuojant).
Jaunas, patriotiškai nusiteikęs vaikinas, iškeliauja į Vietnamą narsiai kautis už savo šalį. Čia Ronas sužeidžiamas. Jis atsibunda ligoninėje ir tuoj suvokia, kad nebegali valdyti kojų. Paralyžiuotas, visų pamirštas ir paliktas, jis ilgai kankinasi specialioje ligoninėje suluošintiems Vietnamo karo veteranams. Pagaliau Ronas grįžta namo, o čia jo laukia dar didesni išbandymai. Po daugybės patirtų kančių Ronas ima suprasti, koks beprasmiškas yra karas, ir ima vis dažniau pasisakinėti prieš JAV karinius veiksmus Vietname.
XX amžiaus pradžia. Vienoje iš Prancūzijos vaikų prieglaudų gyvena be mamos likusi maža mergaitė su jaunesne seserimi. Ji svajingai laukia kiekvieno sekmadienio, kai į svečius užsuka ir bent trumpam į miestą išsiveda tėtis. Jos vardas Gabrielle. Ji gimė ir užaugo neturtingoje šeimoje. Sunki ir nelaiminga vaikystė užgrūdina ją skaudžiausiems likimo smūgiams bei didingiems išbandymams. Nuo pat jaunų dienų ji principingai nusprendžia pasitikėti savo jėgomis, kad prisijaukintų sėkmę. Nepaisydama silpno balso, Coco už pirmąją algą dainuoja kavinėje, kur naktimis jos klausosi vien tik girti kareiviai. Dienomis mergina dirba provincijos siuvėjo parduotuvėje ir su adata stebuklingai taiso klientų drabužius. Jos gyvenimas pasikeičia po atsitiktinės pažinties su turtingu verslininku ir nepastoviu mergišiumi Etienne’u Balsanu, kuris tampa geranorišku jos globėju ir meilužiu.
Protinga ir ambicinga mergina Beverli Donofrio trokšta rašytojos karjeros. Deja, jaunystės hormonų audros užgožia proto balsą: penkiolikos metų ji tampa nėščia nuo mielo, bet visiškai nepasiruošusio gyvenumui draugo Rėjaus. Mokyklinukė su vaiku, vėliau – narkomano žmona ir vieniša mama, Beverli supranta atsiimanti už viską, kas buvo padaryta jaunystėje. Tačiau energinga, linksma ir talentinga, kad ir kokių patirdama sunkumų, ji vis dėlto pasiekia savo: išaugina sūnų ir parašo knygą... pagal kurią ir pastatytas šis paslaptingas filmas.
Baigiantis 1787 m., iš Portsmuto išplaukė tristiebis burlaivis „Bounty“. Jam vadovavo 33 metų Viljamas Blajus. Įgula plaukė į Taičio salą pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Iš ten į Jamaiką ji turėjo nugabenti duonmedžio sodinukus. Taip britų valdžia tikėjosi išspręsti Jamaikos cukranendrių plantacijose dirbusių vergų maitinimo problemą. Tolima kelionė neturėjo kelti didelių rūpesčių. 28 metrų ilgio „Bounty“ buvo naujas ir tvirtas laivas, kapitonas – patyręs jūrininkas. Jis dalyvavo D.Kuko ekspedicijoje. Abejonių kėlė įgula – nedaugelis gerai išmanė savo darbą. Į laivą priimta jūrų pėstininkų komandai, kuri drausmintų nepaklusnius jūrininkus, saugotų įgulą nuo čiabuvių antpuolių. V.Blajus vyresnybės laikytas sumaniu, energingu, pareigingu karininku. Tačiau buvo griežto, o kartais ir žiauraus būdo. Jis plūsdavosi keiksmažodžiais, nepaklusniuosius liepdavo nuplakti arba sukaustyti grandinėmis.
Vieną gražią dieną Čarlis kaip visada pietauja kavinėje. Deja, neranda arbatpinigių jį aptarnaujančiai padavėjai. Vyriškis prisimena turįs lošti loterijoje ir juokais padavėjai pažada, kad jeigu ką laimės, – pasidalins su ja pusiau. Ir atsitik tu man taip, kad Čarliui atitenka 4 milijonų dolerių piniginis prizas! Tik žmona Murielė apie jokias pinigų dalybas su padavėja nenori net girdėti. Šeima, neatlaikiusi nuolatinių kivirčų dėl nepaprastojo laimėjimo, – išsiskiria, taigi Čarliui...
Skandalingas filmas apie skandalingą asmenybę, sekso reikalų žinovą Alfredą Kinsį. 1948 – aisiais plačiai pagarsėjusia knyga ‘‘Vyrų seksualinis elgesys‘‘ jis sukėlė tikrą sekso revoliuciją ir susilaukė aršių konservatyvaus požiūrio profesorių protestų. Asmeninis sekso daktaru praminto Kinsio gyvenimas taip pat buvo pilnas lakiausių fantazijų ir netramdomų geismų. Juosta nominuota "Oskarui" už geriausią antraplanį moters vaidmenį.