Po žmonos ir jos meilužio nužudymo bankininkas Andrew Dufresne nuteisiamas kalėti Šoušenko kalėjime. Bėgant metams, jis išlaiko viltį ir svajones išeiti laisvėn ir ilgainiui užsitarnauja pagarbą iš kitų kalinių, ypač vieno - “Red“ Reddingo, kuris savo rankose laikė visą kalėjimo juodąją rinką. Andrew tampa įtakingu nuteistuoju. Bet ar taps jo svajonės realybe?
“Gyvenimas yra gražus” yra kaip du filmai: pirmame pasakojama jauno žydo Guido (Roberto Benigni) istorija. Guido, kaimo prasčiokas, atvyksta į miestelį dirbti pas savo dėdę viešbutyje. Eina 1939-ieji, fašizmas Italijoje vis labiau stiprėja ir pasirodo pirmosios antisemitizmo apraiškos. Tačiau Guido politika nerūpi: jis įsimyli jauną mokyklos mokytoją Dorą (Nicoletta Braschi, tikroji Benigni žmona) ir pasitelkęs visą savo padūkusį žavesį ir sėkmę užkariauja jos ranką ir širdį (nepaisant to, kad Dora jau buvo susižadėjusi). Guido ir Dora sukuria nuostabią šeimą ir jiems gimsta puikus sūnus. Dabar prasideda antras filmas, veiksmas vyksta koncentracijos stovykloje. Guido ir jo sūnus Giosue (Giorgio Cantarini) yra ištremiami. Dora įlipa į ta patį traukinį, tuo įrodydama, kad jai šeima svarbiau už asmeninę laisvę. Tėvas nenori sakyti sūnui, kodėl jie pateko į šitą mirties stovyklą ir kodėl jis negali būti kartu su mama, todėl sugalvoja tokią gudrybę...
„Kartą Amerikoje“ veiksmas prasideda Niujorke, 3-iojo dešimtmečio pradžioje. Du žydų geto paaugliai Davidas ir Maksas – smulkūs nusikaltėliai, įsimylėję tą pačią gražuolę Deborą. Davidas užmuša juos persekiojusį gangsterį Bagsį ir patenka į kalėjimą. Po dešimties metų jis atgauna laisvę, Davido laukia Maksas. Laikai pasikeitė – JAV galioja prohibicijos įstatymas, o alkoholio kontrabandininkai tapo organizuoto nusikaltimų pasaulio lyderiais. Davidas ir Maksas taip pat pelnosi iš alkoholio. Veiksmas apima didžiulę laiko atkarpą. Filmas tai parabolė apie draugystę, ištikimybę sau ir principams, ir apie neišsipildžiusią meilę.
Jauna FTB agentė Clarice Starling paskiriama į pagalbą surasti dingusią moterį ir išgelbėti ją nuo psichopato žudiko, kuris savo aukoms nulupa odą. Clarice bando suprasti nusikaltėlio mąstymą, bendraudama su kitu psichopatu...
Į geriausių visų laikų filmų trisdešimtuką įtrauktas filmas pasakoja apie vieną moterį ir tris vyrus jos gyvenime. Ponia Makbein iš Naujojo Orleano persikrausto į patį Amerikos Vakarų pakraštį Jutoje ir sužino, kad jos jaunasis vyras ir visa šeima nužudyti. Moteris visai netikėtai paveldi savo vyro giminės žemes.
Filmas pastatytas pagal Peter Shaffer to paties pavadinimo miuziklą. Istorija pasakojama jauno kompozitoriaus Antonio Salieri (akt. F. Murray Abraham) akimis. Jis tarsi Formano įrankis, vaizduojant paskutiniasias muziko V. Amadėjaus Mocarto gyvenimo dienas. Šis filmas pelnė net 8 kino akademijos Oskarus.
Nelemtas susitikimas su apsimetėliais policininkais ilgam laikui išskiria tris vaikystės draugus Džimą, Šoną ir Deivą. Daugiau niekuomet negrįš tie gražūs laikai, kai berniukai bėgiojo kieme paskui kamuolį ir savo vardus įamžindavo ant asfalto. Jie užaugo atskirai, beveik nebendravo tarpusavyje ir pasirinko skirtingus gyvenimo kelius. Nenorėdami prisiminti to, kas nutiko tą nelemtą dieną, buvę draugai stengiasi vengti vienas kito. Tačiau juos netikėtai suvienyja žiaurus nusikaltimas. Kažkas sumušė ir nužudė 19-metę Džimio dukterį Keitę, o jos kūną paslėpė miške. Nusikaltėlio duonos ragavęs ir kalėjimuose ne vieną kartą sedėjęs Džimis trokšta kuo greičiau surasti žudiką ir surengti jam savo teismą. Tokiais buvusio draugo keršto planais nėra labai patenkintas policijos detektyvas Šonas, kuriam patikėta ištirti šią nenuspėjamą bylą. Pagrindiniu įtariamuoju joje tampa Deivas, kuris tą pačią nužudymo naktį sugrįžo namo su kruvinomis žaizdomis...
Garsųjį televizijos prodiuserį Earl'ą Partridge'ą pakerta vėžys. Senukas guli mirties patale. Jo žymiai jaunesnė ir neištikima žmona Linda, ištekėjusi tik dėl pinigų, niekaip nesugeba suvaidinti gailesčio ir užuojautos artėjant didžiulei nelaimei. Ji netgi nori surasti narkotikų, kad kuo greičiau palengvintų savo vyro gyvenimą. Tuo tarpu, mirštančios garsenybės prižiūrėtojas Philas stengiasi padaryti viską, kad išpildytų paskutinį jo norą - susitaikyti su gerokai atitolusiu arogantišku sūnumi Franku, kuriam svarbiausia šiam gyvenime karjera. Dėl savo laidos, kurios metu vyriškai auditorijai jis aiškina kaip reikia teisingai "kabinti" merginas, jis beveik nekreipia dėmesio į savo artimųjų problemas.
Po tėvų nužudymo gyvenimu nusivylęs Briusas Veinas keliauja po pasaulį bandydamas suprasti, kas verčia žmones daryti nusikaltimus, išmokti jų nebebijoti ir, galiausiai, nugalėti demonus savo viduje. Sugrįžęs į Gotamą, kadaise gražų ramų miestą, jis pamato, kad miestas skęsta nusikaltimuose, moralinį nuopolį išgyvena visi, išskyrus porą senų gerų policininkų. Padedamas kelių senų draugų, Briusas sukuria Betmeną, savo kitą aš, kad savo skausmą, pyktį ir baimę nukreiptų tinkama linkme ir taptų gėrio jėga.
Nerūpestingas anarchistas ir smulkus vagišius Mišelis Puakaras pavagia mašiną ir nužudo besivejantį policininką. Ieškomas teisėsaugos, jis užmezga santykius su amerikiete Patricija Frankini, Sorbonos universitete studijuojančia žurnalistiką. Jie planuoja išvykti iš Paryžiaus, bet Mišelis prieš tai nori susigrąžinti skolą iš kito nusikalstamo pasaulio veikėjo ir tikisi, kad mergina keliaus su juo į Italiją. Nors jo nuotrauka išspausdinta vietiniuose laikraščiuose, vagišiui tai nė motais. Policininkai Mišeliui vis labiau lipa ant kulnų, kai šis bando gyventi pagal amerikietiškus filmus ir sekioja paskui gražuolę amerikietę. Patricija įskundžia partnerį policijai.
Sužinojęs apie žmonos seksualines fantazijas ir romaną su paslaptingu jaunuoliu, Niujorko psichologas pradeda savo seksualinę odisėją. Tai istoriją apie seksą ir meilę, iš to ištekantį "pasitikėjimą prieš pavydą", "tikėjimą prieš nusivylimą", "monogamiją prieš neištikimybę".
Andrėja, jauna mergina iš mažo miestelio, vos tik baigusi koledžą gauna darbą. Ji pradeda dirbti garsaus ir įtakingo madų žurnalo leidėjos ir vyriausiosios redaktorės Mirandos Pristli asistente. Andrėja atsiduria įstaigoje, kur už kiekvieno kampo tik ir girdisi „Prada!“, „Armani!“, „Versace!“. Kiekvieną mielą dieną Andrėjos ištvermė bandoma trumpais griežtais nurodymais telefonu: nupirkti specialiai redaktorei pasiūtus „Chanel“ teniso šortukus, Mirandos padūkėlėms dukroms asmeniniu lėktuvu į Paryžių nuskraidinti naujausią, dar knygynų lentynose nepasirodžiusią knygą apie Harį Poterį, patiekti Mirandai latte kavą tokio tirštumo, kokio ji labiausiai mėgsta ir t.t. Užduotys sunkėja nuo paprasčiausiai nemalonių iki tiesiog nežmoniškų, ir Andrėja pamažu pradeda suvokti, kad tas darbas, dėl kurio jos bendraamžės kristų negyvos, ją gali nuvaryti į kapus.
Pirmojo savo spalvoto filmo „Panieka“ siužetui Godard’as savaip pritaikė italų rašytojo Alberto Moravios to paties pavadinimo romaną. Žymus vokiečių režisierius Fricas Langas vaidina pats save, Kaprio saloje statantį filmą pagal Homero „Odisėją“. Filmo prodiuseris amerikietis Prokošas nepatenkintas rezultatu, todėl nusamdo scenaristą Polį Javalą perrašyti scenarijų. Javalas nekreipia dėmesio į tai, kad Prokošas domisi jo žmona Kamil. Polui Odisėjo istorija yra proga sugrįžti prie kino ištakų, tačiau kūrybinius sumanymus trikdo nesutarimai su žmona.
Žavingoji Selina, kilusi iš karių – vampyrų genties, stipresnė už bet kurį mirtingąjį dešimtis kartų. Ji kovoja prieš savo pikčiausius priešus vilkolakius. Ir pats baisiausias dalykas, kuris tik galėjo įvykti, netrukus įvyksta. Selina pamilsta tą, kurio turi nekęsti. Požemyje susikūręs ištisas pasaulis, kuriame viešpatauja dvi tarpusavyje kariaujančios gentys: vampyrai ir vilkolakiai.