Keturiolika metų kalėjime atsėdėjęs psichopatas keliauja keršyti savo advokatui - terorizuoti jo šeimos. Palengva ima aiškėti, kuo šeima ydinga ir silpna, o kuo - dora ir neįveikiama.
Gyvūnėlių teisių gynėjų grupė įsilaužia į mokslinių tyrinėjimų laboratoriją, kurioje randa narvuose įkalintas šimpanzes, priverstas matyti ekranuose rodomus smurtinius vaizdus. Ignoruodami baisius mokslininko perspėjimus, kad beždžionės yra užkrėstos, pradeda išlaisvinti gyvūnus ir staiga tampa įsiutusių tvarinių kruvinos atakos aukomis. 28 dienos po... Jis atsibunda iš komos būsenos apleistoje Londono intensyvios slaugos ligoninėje. Nesuprasdamas kas dedasi aplink, jis klajoja koridoriais ieškodamas kitų ir pagaliau patenka į gatves, kur šaukiasi pagalbos, tačiau gatvės tarsi iššluotos. Ieškodamas prieglobsčio Džim nuklysta į bažnyčią, kur randa ant grindų krūvą sukritusių lavonų.
Baigęs koledžą, Džeimis Rejesas (aktorius Xolo Maridueña, žinomas iš serialo „Cobra Kai“) sugrįžta į gimtąjį Palmeros miestelį, kupinas vilčių ir grandiozinių gyvenimo planų. Tačiau situacija namuose nebėra tokia, kokią ją Džeimis prisimena. Visi Džeimio planai sugriūva, kai jam į rankas patenka keistas daiktas – senovės Egipto šventąjį vabzdį skarabėjų primenantis vabalas. Vaikinui sukant galvą, kas tai galėtų būti, vabalas staiga atgyja ir paverčia Džeimį keistu žmogaus dydžio žydrai juodu padaru, primenančiu vabzdį. Netrukus paaiškėja, kad Džeimis niekur nedingo – tiesiog dabar jame apsigyveno ir dar kai kas - Paslaptingasis skarabėjus, mums nepažįstamos civilizacijos itin pažangios biotechnologijos pavyzdys. Atgijęs ir pasirinkęs kūną-šeimininką, įtaisas suteikė Džeimiui neįsivaizduojamų galių ir sugebėjimų. Staiga Džeimis pamažu, nors ir nenoromis, tampa tuo, kuo jam visuomet ir buvo lemta būti - superherojumi Mėlynuoju Vabalu.
Originaliame, pirmajame filme „28 dienos po...“ Didžiosios Britanijos sostinėje siautėja galingas virusas. Jo plitimui pakanka menkiausio kraujo lašelio, o virusas pasireiškia žiauria neapykanta visiems, kas dar neinfekuoti. Per keturias savaites Londonas iš klestinčio miesto pavirsta išprotėjusių žmonių nusiaubta dykyne. Likę sveikieji apsisprendžia palikti namus ir mažomis grupelėmis pabėga iš viruso karalyste tapusios sostinės. Naujoje juostoje „28 savaitės po...“ vaizduojami įvykiai prasideda praėjus maždaug septyniems mėnesiams po pirmojo filmo istorijos. Jungtinės Valstijos paskelbia, jog nugalėjo virusą, o didžiulė Amerikos karių ir medikų grupė imasi užduoties sugrąžinti gyvenimą į Didžiosios Britanijos sostinę. Tikėdamiesi vėl gyventi normalų gyvenimą, į Londoną ima grįžti pabėgėliai. Tačiau niekas nežino, kad vieno iš sugrįžtančiųjų organizme tūno mutavęs virusas. Dar galingesnis, dar klastingesnis ir pragaištingesnis. Londono gatvėse užverda tikras pragaras...
„Outpost“ karinėje bazėje suveikia aliarmas, kariai užima pozicijas ir ruošiasi mūšiui. Pranešama, kad prie jų artėja nežinomas priešas – būtybės, didesnės už žmones, judančios dvidešimties kilometrų per valandą greičiu.
Viename pastate bunda penki žmonės. Kai kurie jų sužaloti, vienas prirakintas antrankiais. Niekas nepamena, kas jie ir kas įvyko. Visi pradeda ieškoti išėjimo, tačiau pastatas įrengtas kaip kalėjimas. Atmintis pamažu ima grįžti, ir žmonės suvokia, kad kai kurie iš jų yra įkaitai, o kiti – banditai, paėmę juos dėl išpirkos. Tačiau kas yra kas? Kol atmintis iki galo negrįžo, bendromis jėgomis mėginama rasti išeitį.