Olegas gyvena kartu su mylima senele Aleksandra mažame kaimelyje Hnutove Rytų Ukrainoje. Neturėdami kur trauktis, jie stebi paliekančius kaimą kaimynus. Bėgant dienoms, gyvenimas darosi vis sudėtingesnis, o karas ir toliau tęsiasi. Bombų sproginėjimai tai priartėja, tai vėl nutolsta, bet, kaip ir nuolat dangų raižantys lėktuvai, tai tampa Olego vaikiškų žaidimų fonu. Šiame vis tuštėjančiame kaime, kur tik berniuko ir senelės santykiai lieka tvarūs, atsiskleidžia, kokie trapūs, bet svarbūs išgyvenimui yra artimųjų santykiai.

Pasakojimas nukelia į XIII amžių. Danų pirklys–šnipas, krikščionis Larsas, patenka į baltų tautų žemes (Prūsiją, Lietuvą, Latviją), kur dalyvauja religinėse apeigose, žiauriose kautynėse, o vasaros saulėgrįžos metu tampa kuršių vergu ir netgi kovoja su kryžiuočiais. Tai unikali dramatiška kelionė į praeitį – į nežinomas baltų genčių žemes. Filmas žavi įspūdingais vaizdais, paslaptingais ritualais, susipynusiais su magija, ugningomis kovomis už laisvą žemę ir legendomis apipintu gyvenimo būdu. Kas buvo paskutinieji Europos pagonys ir kuo jie tikėjo? Filmas susideda iš istorinių rekonstrukcijų, gyvų veiksmo scenų ir kompiuterinės animacijos. Ši istorija pasakojama su aktoriais be jokio dialogo. Vienas iš pasakotojų yra Larsas, kuris pateikia XIII amžiaus krikščionišką pagoniškos gyvensenos požiūrį, o kitas pasakotojas objektyviai perteikia kontekstą kaip mokslo ekspertų informaciją. Dokumentinė drama „Baltų gentys“ buvo filmuojama dvejus metus.