Didžiojo nuosmukio metu viską praradusi, vieniša moteris leidžiasi į kelionę po Jungtinių Amerikos valstijų vakarus, gyvendama tarsi šių dienų klajoklė – savadarbiame namelyje ant ratų. Po ekonominio mažo Nevados miestelio žlugimo, Fern susipakuoja savo mantą į furgoną ir leidžiasi į kelią, tyrinėdama gyvenimą už įprastos visuomenės ribų, kaip šiuolaikinis klajoklis. Trečiajame režisierės Chloé Zhao vaidybiniame filme vaidina tikri klajokliai - Linda, Svankė, Bobas – kaip Fern mentoriai ir bendražygiai, nukeliantys ten, kur niekada nebuvote, supažindina su nuostabiais žmonėmis, apie kuriuos mažai ar nieko nežinojote, ir palieka jus kupinus jausmų, kurių galbūt nejutote, bet džiaugiatės šia kelione ir joje pasikeitėte. Vienas iš dalykų, kuriuos šiame gyvenime labiausiai mėgsta klajokliai, yra tai, kad nėra galutinio atsisveikinimo. Sutinki šimtus žmonių ir niekada neatsisveikini. Klajokliai tiesiog sako „pamatysiu tave kelyje“.
Didžiausias bandito priešas šerifas jau ketino atsistatydinti, tačiau saulėtoje Floridoje, kur ketino ramiai ir laimingai gyventi, jį pradėjo persekioti nesėkmės, todėl šerifas sutiko dalyvauti lažybose. Enosas Didysis ir Enosas Mažasis pasiūlė jam dalyvauti lenktynėse. Laimėjęs šerifas gaus krūva pinigų. Pralaimėjęs - praras savo policininko ženklelį. Šerifas neabejoja laimėsiąs ir lenktynes, ir lažybas. Juk jam pavyksta išsisukti iš visų Enosų spąstų. Bjauriojo šerifo niekaip negalintys pričiupti Enosai lenktynėms laimėti pasisamdo lenktynininką...