“Gyvenimas yra gražus” yra kaip du filmai: pirmame pasakojama jauno žydo Guido (Roberto Benigni) istorija. Guido, kaimo prasčiokas, atvyksta į miestelį dirbti pas savo dėdę viešbutyje. Eina 1939-ieji, fašizmas Italijoje vis labiau stiprėja ir pasirodo pirmosios antisemitizmo apraiškos. Tačiau Guido politika nerūpi: jis įsimyli jauną mokyklos mokytoją Dorą (Nicoletta Braschi, tikroji Benigni žmona) ir pasitelkęs visą savo padūkusį žavesį ir sėkmę užkariauja jos ranką ir širdį (nepaisant to, kad Dora jau buvo susižadėjusi). Guido ir Dora sukuria nuostabią šeimą ir jiems gimsta puikus sūnus. Dabar prasideda antras filmas, veiksmas vyksta koncentracijos stovykloje. Guido ir jo sūnus Giosue (Giorgio Cantarini) yra ištremiami. Dora įlipa į ta patį traukinį, tuo įrodydama, kad jai šeima svarbiau už asmeninę laisvę. Tėvas nenori sakyti sūnui, kodėl jie pateko į šitą mirties stovyklą ir kodėl jis negali būti kartu su mama, todėl sugalvoja tokią gudrybę...
Filmas pastatytas pagal Peter Shaffer to paties pavadinimo miuziklą. Istorija pasakojama jauno kompozitoriaus Antonio Salieri (akt. F. Murray Abraham) akimis. Jis tarsi Formano įrankis, vaizduojant paskutiniasias muziko V. Amadėjaus Mocarto gyvenimo dienas. Šis filmas pelnė net 8 kino akademijos Oskarus.
Paaugliško amžiaus Kalogero Anelo bendrauja su gangsteriais. Kalogero tėvas – autobuso vairuotojas, tikėjęs kad berniukui bus vieninteliu sektinu pavyzdžiu, stipriai pergyvena dėl tokios sūnaus draugystės. Deja, berniuko nedomina nei tėvo darbas, nei tėvo gyvenimo būdas. Didžiausią įspūdį jam daro gangsterių bosas.
Filmas skirtas režisieriaus A. Tarkovskio motinos Marijos Višniakovos atminimui. Rusų rašytojas Andrejus Gorčakovas atvyksta į Italiją studijuoti XVIII amžiaus kompozitoriaus Pavlo Sosnovskio biografijos. Drauge su palydove ir vertėja Eudženija jiedu keliauja po šalį. Rusas paskendęs savo mintyse, vertėja apimta keisto ilgesio. Greitai Gorčakovas ima suvokti, kad šio kompozitoriaus istorija – iš dalies ir jo paties: Italijoje jis ima jaustis svetimas, o grįžti namo jau nebegali. Jį apima nepakeliamas ilgesys, sunkus kaip liga...
Džeimsas Bondas neseniai buvo pasamdytas į britų slaptosios tarnybos elitinį būrį „00“. Pirmoji jo misija sekant liūdnai pagarsėjusį La Chiffre atveda jį į didelės rizikos pokerio žaidimą. JK iždas duoda agentui 007 pradinį kapitalą ir paskiria kandžiąją Vesper Lynd į palydą. Kol tamsaus šnipinėjimo pasaulio vingiai veda jį į savo gelmes, Bondas bando neišsiduoti.
Pirmojo savo spalvoto filmo „Panieka“ siužetui Godard’as savaip pritaikė italų rašytojo Alberto Moravios to paties pavadinimo romaną. Žymus vokiečių režisierius Fricas Langas vaidina pats save, Kaprio saloje statantį filmą pagal Homero „Odisėją“. Filmo prodiuseris amerikietis Prokošas nepatenkintas rezultatu, todėl nusamdo scenaristą Polį Javalą perrašyti scenarijų. Javalas nekreipia dėmesio į tai, kad Prokošas domisi jo žmona Kamil. Polui Odisėjo istorija yra proga sugrįžti prie kino ištakų, tačiau kūrybinius sumanymus trikdo nesutarimai su žmona.
Kartu su savo gydytoja Siena Bruks (aktorė Felicity Jones), padedančia jam atgauti prarastą atmintį, profesorius leidžiasi į užuominų paieškas. Jų kelionė nusidriekia po visą Europą ir kiekvienas naujas dėlionės gabalėlis vis labiau artina kraupią tiesą: policijos rastas šifras yra ne „Dieviškosios komedijos“ iliustracija, o pranašystė. Pranašystė apie tai, kad naujas itin galingas virusas netrukus sunaikins mažiausiai pusę žmonijos. Lyg to būtų maža, prof. Lengdonas pats netrukus tampa įtariamuoju, pavogusiu istorinę Dantės kaukę. Vis dar kamuojamas amnezijos, profesorius privalo išlaviruoti tarp įtarimų ir kiekviename žingsnyje slypinčių pavojų, kad įmintų šifro mįslę ir laimėtų šias lenktynes su laiku, nes nuo to priklauso žmonijos išlikimas.