Žydų tautybės kirpėjas (vaidina Čaplinas), kuris kaunasi už išgalvotą šalį- Tomainiją - kovos metu išgirsta vado Šulco išvargusį pagalbos šauksmą ir nusprendžia jam padėti. Šulcui sėkmingai išsigelbėjus, o kirpėjui dėl amnezijos patekus į ligoninę, po dvidešimties metų jis išeina ir sužino, jog Tomainija yra valoma diktatoriaus Adenoido Hynkelio (taip pat vaidina Čaplinas). Hynkelis niekina žydus ir nuolatos siaubia jų getą. Tuo tarpu kirpėjas grįžta į savo kirpyklą gete. Nežinodamas apie esama antižydišką Hynkelio politiką, jis susiduria su arijų kulto gauja.Kirpėją išgelbėja jo draugas Šulcas, vienas ištikimiausių Hynkelio vadų. Jo dėka getas susilaukia atokvėpio nuo diktatoriaus atakų. Kirpėjas atnaujina savo darbą kirpykloje ir užmezga platonišką draugystę su Hana.
Tai istorija apie didį Amerikos generolą Patoną, kuris dalyvavo tiek I, tiek II pasauliniame kare. Jis gimė 1885-11-11 San Gabriel (Kalifornijoje),1909 metais baigė Vest Point karo akademiją. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare (vadovavo ką tik suformuotam Jungtinių Amerikos Valstijų tankų korpusui, kuris kovėsi Prancūzijoje). Per Antrąjį pasaulinį karą kariavo Maroke (1942), Sicilijoje (1943), vėliau vadovavo 3‑ajai armijai, kuri dalyvavo Sąjungininkų puolime Šiaurės Prancūzijoje (1944) ir Vokietijoje (1945). Pagarsėjo žaibišku tankų junginių reidu į Vokietijos gilumą (1945-02-03). Jis laikomas vienu gabiausių, bet ir prieštaringiausių Jungtinių Amerikos Valstijų karo vadų per II pasaulinį karą (pasižymėjo itin griežtais vadovavimo metodais; plačiai pagarsėjo atvejis, kai ligoninėje sumušė kareivį, kurį įtarė simuliuojant).
Prieš šešiasdešimt metų JAV ir Japonijos armijos susitiko Ivo Džimos saloje. Po kelių dešimtmečių keli šimtai laiškų buvo iškasti iš kietos Ivo Džimos žemės. Šie laiškai suteikia balsus ir veidus saloje kovojusiems vyrams bei išskirtiniam jų generolui. Japonų gynybai vadovauja Generolas Tadamichi Kuribayashi. Su nedidelėmis gynybos pajėgomis, kurias iš esmės sudarė tik japonų kareivių ryžtas ir vulkaninis salos peizažas, beprecedentė Generolo Kuribayashi taktika lemia netikėtą posūkį kare. Jo dėka mūšis, iš kurio amerikiečiai tikisi greitos ir lengvos pergalės, virsta herojiška ir sumania kova, trukusia net 40 dienų. Beveik 7000 amerikiečių karių žuvo Ivo Džimoje. 20 000 japonų karių krito kovoje. Juodas Ivo Džimos smėlis sugėrė jų visų kraują, tačiau pasiaukojimas, jų pasipriešinimas, jų drąsa ir užuojauta išliko gyvi jų laiškuose, siųstuose namo.
1942-ųjų žiema. Šeštoji vermachto armija kovoja sugriauto Stalingrado priemiesčiuose. Elitinis vokiečių kariuomenės būrys, pirmajame mūšyje praradęs pusę savo karių, tęsia sunkią kovą dėl išgyvenimo. Švilpiančios kulkos ir „katiušų“ staugesys, šaltis ir badas veda likusius kovotojus link beprotybės. Linija tarp gyvybės ir mirties tampa perregima. Praradę idealus fiurerio skelbiami šūkiai „laikytis iki galo“ įgauna visiškai kitokią, daug baisesnę prasmę...
Filmo siužetas II pasaulinio karo pradžioje vokiečių alpinistų (jų tarpe ir garsus alpinistas Hainrichas Hareris) ekspedicija išvyksta į britų Indiją. Tačiau britams paskelbus karą nacistinei Vokietijai, ekspedicijos dalyviai suimami ir uždaromi į kalėjimą. Po keleto nesėkmingų bandymų Hareris su keliais kitais kaliniais pasprunka. Jis atsiskiria nuo kitų ir per Himalajus traukia į Tibetą. Prie jo prisijungia ir Pėteris Aufšnaiteris. Po alinančios kelionės, keliautojai galiausiai pasiekia uždraustąjį miestą – Lasą. Čia jie maloniai priimami ne tik vietinių gyventojų, bet ir valdžios atstovų. Tibetą valdo dar nedidelis berniukas – Dalai Lama XIV (Kundunas). Jis labai susidomi atvykėliais ir Hareris tampa jo mokytoju ir draugu. Tačiau Kinijoje valdžią paima komunistai ir reiškia pretenzijas į Tibeto žemes. Jie visiškai ignoruoja Tibeto kultūrą, naikina šventyklas ir žudo gyventojus.
1941 m. po kelių ekonomikos embargo mėnesių Japonija susiruošia pradėti karą su JAV. Ir pirmiausia nusitaiko į JAV karinio jūrų laivyno bazę Perl Harborą.
1943 metų kovą britų žvalgyba su siaubu sužino, kad nebegali perskaityti slaptų vokiečių pranešimų. Dabar vokiečių povandeniniai laivai ramiai skandins sąjungininkų laivus. Naciai labai patobulino savo legendinį šifravimo aparatą „Enigma“ ir kodus pavertė sunkiu galvosūkiu. Ją iššifruoti reikia metų, tačiau genialiam matematikui Tomui Džerikui liepta šį uždavinį išspręsti per keturias dienas. Netrukus Tomas sužino, kad jo buvusią meilužę ir kolegę Kler įtaria bendradarbiaujant su naciais. Be to, mergina dingo. Netikėdamas šiais beprotiškais kaltinimais, Tomas kartu su Kler drauge, ryžtingąja Haster Vuolos pradeda slaptą tyrimą nesuvokdami, koks pavojus jiems gresia.