Bet kurioje pasaulio šalyje ar bet kuriame mieste yra vaikų, kuriems likimas pagailėjo laimės ir meilės. Dažniausiai jie lieka nematomi, nepastebimi kitiems visuomenės nariams ir ant savo jaunų pečių privalo išlaikyti sudėtingų problemų naštą. Jie išgyvena skurdą, mirtinas ligas, tėvų ar globėjų netektį, vienišumą, pilietinio karo siaubus, artimiausių žmonių abejingumą, totalinę visuomenės diskriminaciją ir t.t. Tačiau šie vaikai yra drąsūs, žingeidūs ryžtingi ir išradingi, todėl nė sekundei nepasiduoda, ieško meilės ir stengiasi pasirinkti teisingą kelią į šviesesnį rytojų.

Rojus Mileris yra patriotas iki kaulų smegenų, nepriekaištingai atliekantis savo vadovybės užduotis sulaikant įtartinus asmenis. Tačiau vieną dieną viskas pasikeičia. Ieškant Sadamo Huseino režimo valdomų masinio naikinimo ginklų, Rojui kyla klausimų, kurių jis, kaip teisybę mylintis karys, negali palikti neatsakytų. Pamažu Rojus prisikasa iki pačios didžiulio sąmokslo šerdies. Sąmokslo, kuriame nėra ne tik masinio naikinimo ginklų, bet nėra ir patriotizmo, pasiaukojimo, „teisingos“ ar „neteisingos“ pusių. Tėra vien išskaičiavimas, šaltakraujiški interesai ir banali materialinė nauda.