Paskutinis Andrejaus Tarkovskio filmas, sukurtas Rusijoje po ilgo priverstinio tylėjimo. Fantastinė-filosofinė alegorija apie keistą Zoną, kurioje išsipildo sugebančiųjų į ją prasibrauti lūkesčiai, kelia gausybę asociacijų: apie amžina ir laikina, apie kitokio gyvenimo troškimą kraupioje, hipertrofuotoje, tačiau toli gražu ne fantastiškoje tikrovėje, apie gyvenimo paskirtį.
Filmo pasakojimas dėliojamas iš pagrindinio herojaus Aleksejaus, kurio prototipas yra pats Andrejus Tarkovskis, prisiminimų ir sapnų, į kuriuos sugrįžta jo motina, kaimo pievos, vaikystės namas, taip pat žmona Natalija ir sūnus Ignatas. Filmas apima tris laiko atkarpas – prieškarį, karą ir pokarį. Tačiau esminis įvykis, palikęs Aleksejaus gyvenime įspaudą – tėvų skyrybos. Filme herojaus nematome, tik girdime. Tačiau tai, kas matoma, yra jo atspindys.
Liūdna, sudėtinga ir tikrais įvykiais paremta drama. Krisas Gardneris svajoja apie puikią ateitį. Deja, jo gyvenimas susiklosto visai kitaip. Krisas turi rimtų finansinių problemų, jį palieka žmona, jis vienas augina savo vienturtį sūnų. Nors kartais jų gyvenimas primena valkatavimą, Krisas pasiryžęs nenuleisti rankų.
Monty Borganui, turtingam Manheteno numylėtiniui, liko paskutinė diena laisvėje, po kurios jis sės į kalėjimą septyneriems metams kalėti už prekybą narkotikais. Ši bausmė vyriškį šiurpina – vidinė įtampa ir nerimas nenugalimi. Įtampą stiprina nežinia, kas galėjo jį įskųsti policijai. Jo mergina? Draugai? Per likusias 24 valandas laisvėje jis susitinka su tėvu, kalbasi su draugais, savo mergina, stilingame naktiniame klube susiduria buvusiais partneriais. Bet ar įmanoma pakeisti savo gyvenimą per vieną trumpą parą?
1862 m. Mūšio lauke netekusi vyro mokytoja Anna Leonowens svajoja pakeisti savo gyvenimą. Kaip tik tuo metu ji gauna netikėtą Tailando (tuo metu šalis vadinosi Siamas) karaliaus kvietimą atvykti į šią nuostabios gamtos šalį ir išmokyti jo vaikus anglų kalbos. Ilgai nedvejodama, Ana kartu su savo sūnumi sėda į laivą ir iš Indijos persikelia į Bankoką. Jos čia niekas nepasitiko ir nesurengė triukšmingų sutiktuvių. Vos atvykusią mokytoją pasitinka išblizginti ir kilimais nukloti didžiuliai karaliaus rūmai, tačiau pats Tailando valdytojas net neketina pasveikinti svečių. Dar daugiau, jis pamiršo pažadą skirti namą už rūmų teritorijos Anai ir jos sūnui. Greitai prabėga dvi savaitės, tačiau Ana taip ir nepradėjo savo tiesioginio darbo. Netekusi kantrybės, Ana išdrįsta sulaužyti įsigaliojusius protokolus ir žaibiškai prasiveržia prie Monkguto sosto. Susižavėjęs atvykėlės atkaklumu, karalius galų gale nusprendžia patikėti jai išmokyti 58-is vaikus anglų kalbos ir vakarietiškos kultūros.