Dramatiškas filmas apie Vietnamo karą ir jame dalyvaujančių žmonių vizijas. Leitenantas Vilardas gauna įsakymą rasti pabėgėlių stovyklą, kuriai vadovauja paslaptingasis pulkininkas Kercas. Jauno karininko užduotis paprasta - sunaikinti maištininką kuo mažiau nusižengiant teisingumui. Tačiau velniškai sunkios kelionės metu jo komanda po truputį retėja ir pats Vilardas pradeda jausti, kad darosi vis labiau panašus į tą žmogų, kurį jam įsakyta nužudyti.

Filmo „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ scenarijus paremtas romanu „Ar androidai sapnuoja elektronines avis“(Philip K. Dick). Veiksmas vyksta 2019 metų lapkritį, tamsiame ir niūriame Los Andžele. Tai ateitis kurioje egzistuoja dirbtinai sukurtos, protingos būtybės - replikantai. Naujoji šių androidų karta „Nexsus-6“ niekuo nesiskirtų nuo žmonių jei nebūtų stipresni, greitesni ir turėtų emocijas. Šie replikantai atsiduria už įstatymo ribų. Kovoti su jais paskiriami specialūs policijos būriai, o ypatingai žiauriai ir klastingai replikantų grupei sutramdyti pasitelkiamas pagrindinis filmo „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ veikėjas Dekardas (vaid. Harisonas Fordas).

Už baro savininko nužudymą suimamas armijos leitenantas Frederikas Menjonas. Jis tvirtina, kad barmenas sumušė ir išprievartavo jo žmoną Laurą. Nukentėjusioji taip pat palaiko šią įvykio versiją, tačiau teismo medicinos ekspertas neranda jos išprievartavimo įrodymų. Ginti Menjoną pavedama kukliam provincijos advokatui Polui Bigleriui. Kaltinamasis nelinkęs bendradarbiauti, o teismui pirmininkauja teisėjas iš kito miesto. Bigleris puikiai supranta, kad jo laukia labai sunkus procesas, o laimėti bylą galimybių ne taip jau ir daug...

Kalbėdami apie karo filmus, kritikai visuomet pamini Lewiso Milestono šedevrą sukurtą dar 1930-aisiais metais. Tuomet gimė geriausia Eriko Marijos Remarko romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija, iki šiol laikoma viena geriausių karo dramų. Jauno idealisto Polio Boimerio trumpo gyvenimo istorija tapo aistringu kaltinimu militaristinei politikai ir tobulai įkūnijo Pirmojo pasaulinio karo apkasuose pražudytos „prarastosios kartos“ atminimą. Organizuodami filmavimus kino studijos „Universal“ vadovai negailėjo lėšų nei karo scenoms, nei moderniausioms tų laikų technologijoms. Šiais laikais šis senas, bet nepasenęs Lewiso Milestono filmas laikomas karinės dramos etalonu. Filmas apdovanotas dviem pagrindiniais tų metų Oskarais: už geriausią metų filmą ir režisūrą.