Filmo herojus – romantiškas keistuolis, kuris tik mamos padedamas išvengia nevispročių mokyklos. Nuo vaikystės invalidas, vaikščioja tik su specialiais protezais. Tačiau atsikračius protezų paaiškėja, jog jis gali greitai bėgioti ir gerai žaisti amerikiečių futbolą. Per futbolą patenka į koledžą. Vietnamo kare nuo žūties išgelbėja visą kuopą ir tampa didvyriu. Vos pradėjęs žaisti stalo tenisą, sėkmingai apgina armijos garbę. Nuo vaikystės draugauja su mergaite, kurią įsimyli, tačiau atsako sulaukia ne iš karto. Jis tampa milijardieriumi, nors išlieka kvailas, geraširdis ir naivus. Jam sekasi, jis visur pirmas. Ar tik kvailys gali būti geras, nesavanaudis ir kilnus?
Paremta tikrais faktais istorija apie airių-italų kilmės amerikietį Henrrį Hillą, buvusį mafijos nariu. Įvykiai sukasi ne tik apie jį, bet ir apie du nestabilios būsenos jo draugus Jimmy Conway ir Tommy De Vito, kurie iš paprastų nusikaltėlių palaipsniui tampa žudikais.
JAV Pilietinis karas, Džordžija. Jaunoji Skarlet O'Hara viena priversta pakelti ant kojų karo sugriautą ūkį. Tai labai sunku, bet ji stipri. O vėliau ji sutinka žavesiu trykštantį Retą Batlerį. Jiedu patirs daug laimingų ir skausmingų akimirkų kartu. Filmas apie meilės ir nuotykių istoriją tarp Scarlett ir Rhett’o, JAV pilietinio karo (XIX amžiaus 7-asis dešimtmetis) dramatiškų įvykių fone, filmuota pagal įžymų, 1936 m. išleistą romaną „Vėjo nublokšti“. Tai vienas geriausių pasaulio bestselerių, kurio autorė Margaret Mitchell. Geriausias romantinių filmų pavyzdys.
Kalbėdami apie karo filmus, kritikai visuomet pamini Lewiso Milestono šedevrą sukurtą dar 1930-aisiais metais. Tuomet gimė geriausia Eriko Marijos Remarko romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija, iki šiol laikoma viena geriausių karo dramų. Jauno idealisto Polio Boimerio trumpo gyvenimo istorija tapo aistringu kaltinimu militaristinei politikai ir tobulai įkūnijo Pirmojo pasaulinio karo apkasuose pražudytos „prarastosios kartos“ atminimą. Organizuodami filmavimus kino studijos „Universal“ vadovai negailėjo lėšų nei karo scenoms, nei moderniausioms tų laikų technologijoms. Šiais laikais šis senas, bet nepasenęs Lewiso Milestono filmas laikomas karinės dramos etalonu. Filmas apdovanotas dviem pagrindiniais tų metų Oskarais: už geriausią metų filmą ir režisūrą.
Filmas sukurtas pagal romaną, kurio autorius Robertas Waleris teigia, kad tokia meilės istorija gali nutikti tik vieną kartą gyvenime, - ir tik jeigu esi išties labai laimingas. Filmo herojės Frančeskos kieme pasirodo fotografas Robertas Kinkeidas, atvykęs į Medisoną dėl ypatingų šios apylinkės tiltų. Frančeska, dar nenujausdama, kad jos laukia didžiausia gyvenimo meilė, sutinka palydėti fotografą po apylinkes. Po daugelio metų jos jau suaugę vaikai romantiškos meilės ir skausmingo išsiskyrimo istoriją sužino iš Frančeskos dienoraščio. Pagrindinių aktorių Meryl Streep ir Clinto Eastvoodo dėka filmas nominuotas Oskarui, Auksiniam gaubliui bei Cezariui.
Keturiasdešimtmetis niujorkietis išsiskiria su žmona. Jis nestokoja moterų dėmesio – susitikinėja su jauna studente, vėliau įsimyli savo draugo buvusią žmoną. Jo buvusi žmona tuo metu rašo romaną, kuriame aprašo daug realių ankstesnio vedybinio gyvenimo smulkmenų.
Mokslininkė Eleanor Arroway (Jodie Foster), nuo pat vaikystės susidomėjusi keistais astronominiais reiškiniais ir iš kosmoso sklindančiais garsais, užsibrėžia tikslą įrodyti, kad gyvybė egzistuoja ne tik Žemėje. Specialiios ekspedicijos New Mexico vietovėje metu ji gauna mistinį signalą iš planetos Vega, kurį iššifravę mokslininkai prieš savo akis pamato didžiulės tarpgalaktinės sistemos statybos brėžinius.Visa žemė sukelta ant kojų ir laukia kas vyks toliau. Ar ateviai iš ties egzistuoja? Ko jie nori? O gal tai tik Eleanor’os vaizduotės vaisius?
Stulbinamos choreografijos filme pasakojama apie stebuklingą kardą, kurį pavagia Žudikas ir jo mokinys. Garsusis karys Li Mubajus ir jo mylimoji Yu Šu Lien privalo išsiaiškinti, kas slepiasi po juoda kauke.Paslaptingasis moka skraidyti kaip paukštis, yra įvaldęs fantastiškus kovos menus, apsiginklavęs originaliais ginklais, svaidosi užnuodytomis strėlytėmis.
Vaikinuko Džamalo didžiausia svajonė – tapti rašytoju, todėl jis kuo entuziastingiausiai priėmė prestižinės mokyklos kvietimą studijuoti literatūrą. Bet veikiai suprato buvęs priimtas ne dėl literatūros išmanymo, o dėl mokėjimo žaisti krepšinį, kad sustiprintų mokyklos rinktinę.