Vienos geriausių visų laikų kino komedijos veiksmas nukelia į 1929m. Šv. Valentino dieną, kai Čikagoje įvyko gangsterių žudynės, jų liudininkais tapo du muzikantai. Kad pasislėptų nuo liudininkus persekiojančios mafijos, muzikantai apsimeta moterimis ir pradeda dirbti moterų džiazo orkestre. Čia jie sutinką žavingą dainininkę, kuri svajoja ištekėti už milijonieriaus...
Septynerių metų Oliv yra pakviesta dalyvauti "Mažosios mis" rinkimuose - visa šeima išsiruošia į saulėtą Kaliforniją, kur išsipildys didžiausia mergaitės svajonė...
JAV aktorius ir publikos numylėtinis Paulas Niumanas per ilgą karjerą kine suvaidino apie septyniasdešimt įsimenamų personažu skirtingų žanrų filmuose. Vesternas „Bučas Kesidis ir vaikis Sandensas" seniai priklauso šio žanro klasikai. Bučas Kesidis ir Sandenso Vaikis buvo garsūs Laukinių vakarų "razbaininkai" (tikrovėje jie vadinosi Longbo ir Parkeris). Suvaidinti Paulo Niumano ir Roberto Redfordo šie romantikai plėšia bankus ne tiek dėl grobio, kiek dėl pramuštgalviško azarto. Jų draugystės nesuardo net meilė gražuolei Etai Pleis. Kaip tik už muzikinį meilės motyvą "Raindrops Keep Fallin' on My Hand" kompozitorius Burtas Bacharach gavo "Oskarą".
Sutuoktinių Benksų pora turi didelę problemą. Jei dar tiksliau, - netgi dvi. Jų vardai - Maiklas ir Džeinė – ir tai yra jų pačių vaikai. Tėvai amžinai užsiėmę savais „neatidėliojamais“ darbais, todėl jų vaikai paliekami vieni du ir iš nuobodulio ar neturėjimo ką veikti, kasdien prikrečia įvairiausių aibių ir šunybių. Bėda dar ir tame, jog nei viena iš reguliariai besikeičiančių samdomų auklių, visiškai nesuvaldo nei situacijos, nei vaikų ir niekaip neranda tinkamo priėjimo prie jaunųjų Benksų palikuonių. Bet kartą prie jų namų slenksčio netikėtai išdygsta nepaprasta, žavi, jauna, apgaulingai griežtomis akimis ledi su dideliu skėčiu rankoje. Jos vardas – Merė Popins ir būtent jai yra lemta radikaliai pakeisti Benksų gyvenimą. Juk jinai ne tik auklė, bet ir tikrų tikriausia burtininkė, galinti kad ir pačią niūriausią dieną paversti švente, kiekvieną nemėgstamą namų ruošos darbą - žaidimu, kiekvieną dieną - nepaprastu nuotykiu
Senovės Graikijoje dviejų legendinių mylimųjų – Pario, Trojos princo, ir Elenos, Spartos karalienės, - aistra įplieskia karą, kuris sužlugdė civilizaciją. Kai Paris pagrobia Eleną iš jos vyro karaliaus Menelajo, kyla milžiniškas konfliktas. Konfliktas su Menelajumi reiškia konfliktą su Agamemnonu, galingu Mikėnų valdovu, kuris netrukus ima vienyti graikų karius žygiui į Troją tam, kad sugrąžintų Heleną ir apgintų suterštą brolio garbę. Nors iš tiesų tai tėra gudri priedanga Agamemnono asmeniniams tikslams pasiekti: nugalėjęs Troją, jis taptų vieninteliu didžiosios imperijos karaliumi. Milžiniška siena apsupta Troja, valdoma Karaliaus Priamo ir ginama princo Hektoro, buvo vienintelė likusi citadelė, kurios negalėjo pralaužti dar nei viena armija. Miestiečiai tikėjosi, kad ir šį kartą jie sugebės apginti miestą.
Pagrindiniai herojai - keturi vaikai Liusė, Edmundas, Sjūzana ir Piteris - Antrojo pasaulinio karo metais iš Londono išvežami į saugesnę provinciją. Jie apsigyvena pagyvenusio profesoriaus name kaime, kur ir prasideda neįtikimi jų nuotykiai. Kartą, žaisdami slėpynes, vaikai aptinka seną drabužių spintą, kurioje atsiveria slaptos durys - įėjimas į stebuklingą Narnijos šalį. Tai nuostabus, taikus kraštas, kuriame gyvena kalbantys gyvūnai, kentaurai ir milžinai. Deja, ramūs Narnijos laikai - jau praeityje. Stebuklingą šalį užvaldė pikta Baltoji ragana ir pavertė ją šaltu amžinos žiemos kraštu. Netikėtai Narnijoje atsidūrę vaikai tampa paskutine šios nuostabios šalies viltimi. Kartu su buvusiu Narnijos valdovu, išmintinguoju liūtu Aslanu, herojai meta iššūkį raganai. Tik jie vieninteliai gali išvaduoti stebuklų šalį iš stingdančių ledo kerų. Tačiau kova su galinga ragana ir jos parankiniais bus ilga ir sunki…
Merginų numylėtiniu po filmo „Šokis hip-hopo ritmu" tapęs aktorius Channing‘as Tatum‘as išaugo. Jo suvaidintas „Magiškasis Maikas" gyveno du gyvenimus: dienomis dirbo stogdengiu, o naktimis tapdavo moteris iš proto varančios vaikinų erotinių šokių grupės „Tampos karaliai" siela. Pavargęs nuo beprotiško gyvenimo tempo, Maikas nusprendė atsisakyti naktinio gyvenimo. Tiesa, neilgam. Praėjus trejiems metams, Maikas netikėtai sutinka savo buvusios šokių grupės draugus, kurie taip pat rengiasi baigti karjerą. Tačiau padėti tašką jie linkę su trenksmu. Sužinoję apie grandiozinį egzotinių šokių konkursą, vaikinai nusprendžia atgaivinti „Tampos karalius" paskutiniam pasirodymų turui. Merginų kraują kaitinantys ir aistras išlaisvinantys vyrukai su Magiškuoju Maiku priešakyje vėl žengia į sceną.
Džonas Šaftas – bebaimis Niujorko policijos detektyvas. Visuomet vilkintis juodą odinį apsiaustą Džonas Šaftas nepripažįsta jokių autoritetų, ginčus linkęs spręsti kumščiais ir todėl dažnai konfliktuoja su kolegomis. Šis pareigūnas tiria painias ir sudėtingas, dažnai su rasizmu susijusias bylas. Vieną naktį šalia naktinio baro žiauriai nužudomas juodaodis vaikinas. Atvykęs į nusikaltimo vietą, Džonas Šaftas nė kiek neabejoja, kad tai garsėjančio žiaurumu rasisto Valterio Vadeo rankų darbas. Vienintelė Džono Šafto viltis - baro padavėja, kuri matė kaip baltaodis rasistas turtuolis užmušė tą juodaodį smūgiuodamas per galvą su beisbolo lazda. Tačiau mergina bijo susidorojimo ir atsisako liudyti teisme. Neturėdamas reikalingų įkalčių teisėjas paleidžia vaikiną už piniginį užstatą, kurį sumoka jo tėvas turtuolis. Vos išėjęs iš kalėjimo Valteris pabėga į Šveicariją. Pralaimėjęs Džonas Šaftas palieka Niujorko policiją ir savais metodais imasi tirti šią bylą.