Beldžiant į dangaus vartus – 1997 m. vokiečių režisieriaus Thomas Jahn filmas. Jo pavadinimas kilęs nuo Bobo Dilano dainos, originaliai kurtos 1973 m. vesternui „Patas Garetas ir Bilis Kidas“. Filme du pagrindiniai veikėjai – Martin Brest ir Rudi Wurlitzer – susitinka onkologinėje ligoninėje, abu ką tik sužinoję, kad nepagydomai serga vėžiu. Išgėrę tekilos, jie nusprendžia pabėgti iš ligoninės ir važiuoti pamatyti jūrą. Bėgdami pavagia automobilį, kuris, kaip vėliau paaiškėja, priklauso pogrindinio pasaulio bosui.

Džonui Makleinui ėmė klaikiai nesisekti: jo santuoka kabo ant plauko, jis nušalintas nuo pareigų policijoje, o vokiečių teroristo Hanso Grubelio, kurį Džonas prieš kelerius metus nustūmė nuo dangoraižio, brolis Saimonas grasina susprogdinti mokyklą, jei Makleinas atsisakys dalyvauti pavojingame katės ir pelės žaidime.

XIX amžius, dešimt metų nuo pirmosios dalies įvykių. Zoro - arba tiesiog Alechandro - gyvena ramų gyvenimą su žmona Elena ir augina judviejų sūnų. Tačiau atsiranda misija, verta prikelti iš pelenų Zoro: slapta organizacija nenori, kad Kalifornijos valstija taptų Amerikos dalimi. Zoro imasi veiklos, tačiau dėmesio stoka nervina Eleną. Netrukus herojus bus išmestas iš namų, o dėl prarastos mylimosios meilės teks pakovoti su vaikystės laikų draugu.