Kalahario dykumoje gyvena nedidelė bušmenų gentis, nieko nežinanti apie mūsų civilizuotą, blogio ir nuodėmių persmelktą pasaulį. Gyvena gentis sau ramiai, be rūpesčių ir vaidų, kol atsitiktinai neužtinka tuščio kokakolos buteliuko. Vyriausieji nusprendžia, kad nepaprastasis radinys - dievų dovana. Buteliukas taip puikiai praverčia buityje, kad netrukus dėl jo kyla barniai ir peštynės. Neapsikentęs vienas genties protas nusprendžia, kad dievai su savo dovana labai suklydo. Jis ryžtasi tą nelemtą nesantaikos kibirkštį - kokakolos buteliuką - parnešti atgal į pasaulio kraštą, kur gyvena dievai, ir jį atiduoti... Kelias į pasaulio kraštą nelengvas, o tiksliau - tikra beprotybė, nes pakeliui galima sutikti ir nevykėlį mikrobiologą, ir žavią merginą, ir daugybę teroristų...
8-tojo dešimtmečio Vokietija. Jau ir taip trapius Vokietijos demokratijos pamatus drebina bombų sprogdinimai, terorizmo grėsmė ir vidinio priešo baimė. Radikalių nacių kartos vaikai, vadovaujami Andreaso Baaderio, Ulrikės Meihof ir Gydruno Ensslino kaunasi žiauriame kare prieš, jų manymu, naująjį fašizmo veidą – Amerikos imperializmą, remiamą vokiečių personalo, kurių dauguma turi nacių praeitį. Jų tikslas – sukurti humaniškesnę visuomenę, bet naudojant nehumaniškas priemones, kurios ne tik sėja siaubą ir kraujo praliejimą, jie ir patys netenka humaniškumo. Žmogus, kuris juos supranta yra ir jų medžiotojas - Vokietijos policijos vadas, Horstas Heroldas. Nors jam ir sekasi persekioti jaunuosius teroristus, jis supranta, kad tai tik ledkalnio viršūnė.
Baronas Manfredas fon Richthofenas yra pavojingiausias ir garsiausias Vokietijos karinių oro pajėgų pilotas Pirmajame pasauliniame kare. Jam ir jo bendražygiams oro mūšiai yra sporto varžybos, techninis iššūkis ir garbinga pareiga, nepaisant viso karo siaubo. Bet kai jis įsimylėjo slaugytoją Keitę, Manfredas supranta, kad jis naudojamas tik kaip propagandos įrankis. Rinkdamasis tarp neapykantos karui ir atsakomybės už jo naikintuvų būrį, fon Richthofenas nusprendžia skristi...
Knygų leidėja Teli Pareta (akt. Julianne Moore) jau 14 mėnesių gedi mažo lėktuvo katastrofoje žuvusio sūnaus Semo (akt. Christopher Kovalevski), kurio kūnas niekuomet nebuvo rastas. Bent keletą kartų per dieną moteris užeina į dingusio be žinios 9 metų berniuko kambarį, kad vėl ir vėl peržiūrėtų nuotraukų albumus, vaizdajuostes, žaislus, rūbus ir kitus daiktus. Ji iš visų jėgų siekia, kad prarastas sūnus niekuomet nebūtų pamirštas.