Žmogus iš Žemės - režisieriaus Richard Schenkman sukurtas mokslinės fantastikos filmas, kurio veiksmas vyksta viename name visą vakarą, kai grupė žmonių, susirinkusi išlydėti universiteto profesorių, išgirsta šio prisipažinimą esą jis nesendamas gyvena jau 14 tūkstančių metų.

Vieną snieguotą naktį keistas vyras sutvarstytu veidu ir tamsiais akiniais nuo saulės išsinuomoja kambarį „Liūto galvos“ viešbutyje. Viešbučio savininkams nerūpėjo paslaptingas svečias, kol jis nesukėlė muštinių ir nesumokėjo už nuomą. Planuodamas išmesti triukšmingą skolininką pro duris, ponas Holas pakyla į triukšmautojo kambarį, už ką tuoj pat nuridenamas laiptais žemyn. Viešbučio savininkai nė neįtarė, kad įsileido daktarą Džeką Grifiną – talentingą chemiką, atradusį nematomumo paslaptį.

Džono gyvenimas pavirto košmaru. Vieną rytą jis pabunda, praradęs atmintį. Jį persekioja policija už nusikaltimus, apie kuriuos Džonas nieko nežino. Jo ieško moteris, kuri tikina esanti jo žmona. Su juo nori šnekėti paslaptingas gydytojas. Džonas bėga, tikėdamasis pabėgti iš miesto, tačiau niekas jam negali nurodyti kelio. Jis stengiasi įminti savo supainiotos tapatybės mįslę. Besiaiškindamas šią paslaptį, jis aptinka požeminį pasaulį, valdomą grupės grėsmingų ateivių. Šie panašūs į šešėlius gyviai sugeba sustabdyti laiką, keisti tikrovę bei aplinką. Evoliucinės anomalijos dėka Mardokas taip pat apdovanojamas šia stebuklinga galia, o be to jis vienintelis, kurio minčių ateiviai kontroliuoti negali...

Žymaus režisieriaus, filmų su specialiaisiais efektais meistro, Roberto Zemeckio juodojo humoro komedija apie stebuklingąjį jaunystės eleksyrą. Jo paragavusios poniutės vėl tampa žaviomis būtybėmis, galinčiomis gyventi amžinai. Tačiau viską aukštyn kojom apverčia juodas pavydas ir baisi neapykanta...