Penktoji – paskutinė filmo dalis žada ypatingas akimirkas, kurios atskleis kaip gi baigsis ši seksualumu, romantika ir aistra alsuojanti meilės istorija. Knyga, kurioje Hardinas atskleidė savo ir Tesos meilės istoriją – tapo bestseleriu, atnešė jam sėkmę ir pripažinimą, tačiau visiškai sugniuždė jį patį. Priėmęs sprendimą parašyti knygą be Tesos leidimo, Hardinas sudaužė jų santykius į šipulius. Šiandien juos skiria tūkstančiai kilometrų. Anglijoje gyvenantis Hardinas savo dienas skandina alkoholyje, o naktimis jį persekioja prisiminimai apie kerinčią Tesos šypseną ir jos prisilietimų šilumą.

Naujausioje juostoje Vincentas van Gogas, paragintas savo bičiulio, taip pat dailininko Polo Gogeno, iš Paryžiaus šurmulio persikelia į ramų Prancūzijos Arlio miestelį. Pabėgimas nuo didmiesčio triukšmo ir pagundų išeina į naudą – menininką įkvepia rami, idiliška ir nuostabiai graži kaimo gamta ir būtent čia V. van Gogas nutapo garsiausius savo darbus. Tačiau yra ir tamsioji naujo gyvenimo pusė: neišsilavinusių vietinių įtarumas menininko atžvilgiu dažnai perauga į neapykantą; o dar svarbiau – savo bjaurias galvas vis drąsiau ima kelti vidiniai dailininko demonai. V. van Gogas guodžiasi jį nuolat lankančiam broliui Teo, su vietiniu kunigu aistringai diskutuoja apie Dievą, su siaubu suvokia stiprėjančią savo beprotybę ir lyg pamišęs tapo, tapo, tapo... Lyg nujausdamas, kad jo, dar nesulaukusio keturiasdešimties, dienos jau suskaičiuotos. Lyg žinodamas, kad jau stovi prie amžinybės vartų...

Bandydama atsigauti po nepavykusių santykių, Džiulė imasi kurti savo pirmąjį filmą, atskleisdama savo jausmus ir kruopščiai atskirdama faktus nuo fantazijos ir beletristikos.