Sumaniai keisdamas dabarties ir praeities scenas, Kopola pasakoja apie ryžtingo garbėtroškos, italų emigranto Vito Korleonės jaunystę, kaip jis tapo mafijos klano "krikštatėviu". Jo sūnus Maiklas pateisino tėvo lūkesčius, jam nėra moralinių užtvarų siekiant tikslų. Atmetęs senuosius pagal patriarchalinius Sicilijos mafijos santykius sukurtus įstatymus, Maiklas savo nusikaltėlių klaną paverčia pragmatiška, žiauria organizacija, kuri pamažu vis labiau įsilieja į didįjį JAV verslą.
Už lango 1984-ieji. Iki Berlyno sienos griūties liko penkeri pavojingo ir baisaus gyvenimo metai. Vos ne kiekvieną Rytų Vokietijos piliečių žingsnį kontroliuoja 100 tūkst. negailestingų slaptosios policijos Stasi agentų ir dar 200 tūkst. savanorių skundikų, kurie siekia žinoti absoliučiai viską apie kitų žmonių gyvenimus. Saugumui ištikimai tarnaujantis kapitonas Gerdas Viesleris dėl darbo aukoja asmeninį gyvenimą. Jis šventai tiki socialistiniais idealais, sugeba užuosti disidentus per tūkstantį žingsnių ir žino geriausius būdus išgauti informaciją. Kai ministro kėdėje įsitaisęs buvęs kolega Hempfas paprašo atidžiau stebėti neva įtartiną populiaraus rašytojo Georgo Dreimano elgesį, Gerdas Viesleris jo bute įtaiso daugybę "blakių" ir pradeda klausytis vyriškio pokalbių.
„Kelyje“ Federico Fellini samprotauja, ar žmogaus likimas yra nulemtas iš anksto. Ieškantis pagalbininkės savo pasirodymui cirkininkas Dzampano nutaria įsigyti Dželsominą – naivią merginą, savo elgesiu primenančią Charles‘o Chaplino filmų personažus. Nepaprastai nuoširdų ir emocionalų vaidmenį suvaidino režisieriaus žmona Giulietta Masina. Kartu jie rengia pasirodymus gatvėje, bet šią keistą sąjungą sunku būtų pavadinti laimingą. Dzampano nesibodi pakelti prieš ją ranką bei nuolat flirtuoja su kitomis moterimis, tačiau, kad ir ką jis bepadarytų, Dželsomina nesiryžta jo palikti. Paaiškinti Dzampano motyvaciją jos draugijoje irgi nėra lengva, tik filmo pabaigoje jam lemta suprasti, kad prarado vieną brangiausių jo likimo kelyje sutiktų žmonių.
Buvęs kalinys Džonis Klėjus planuoja apiplėšti hipodromą ir gauti net dviejų milijonų laimikį. Kad įvykdytų savo planą, į pagalbą pasikviečia dar keturis žmones: kasininką, korumpuotą policininką, buvusį alkoholiką ir barmeną. Nusikaltėliai kuria tobulą planą ir aptaria visas smulkmenas. Tačiau visai netikėtai samdomas žudikas nušauna geriausią žirgą. Viskas susikomplikuoja ir pasinaudojęs sumaištimi Džonis pabėga su visu grobiu...
Gerokai pasenęs Maiklas Korleonė pasiryžęs palikti nelegalų verslą ir tapti garbingu verslininku. Bet reikia Vatikano palaiminimo, o čia kaip visada daug intrigų. Donas per riaušes lieka vos gyvas. Šeimos nesklandumus gena mafijos klano problemos ir priešų klasta. Už visas nuodėmes Maiklas Korleonė sumoka didžiausią kainą…
Sukrečianti istorija išsamiai atpasakojanti garsųjį 1971 m. Stanfordo (JAV) universiteto mokslininkų vykdytą “Kalėjimo eksperimentą”, jo eigą ir labai netikėtus rezultatus. Po elementarios atrankos sveiki, stabilios psichikos vyrai dviems savaitėms “pasodinami” į dirbtinį kalėjimą. Ištisą parą stebimi užsakovų, 12 eksperimento dalyvių tampa “kaliniais”, kiti 8 “prižiūrėtojais”. Nuo pat pirmos dienos vyrai iš gatvės suskyla į priešiškas stovyklas. Su pažeminimais nelinkęs taikstytis jaunuolis tampa “savųjų” lyderiu ir kaipmat užsitarnauja su kiekviena diena žvėrėjančių “prižiūrėtojų” neapykantą. Vyrai akimirksniu įsijaučia į vaidmenis, ima pamiršti esą tik žaidimo dalyviai ir, svarbiausia, žmonės. Eksperimentas suka neprognozuota linkme, kol galiausiai apskritai netenka kontrolės. Atrodytų, ką reiškia 5 dienos improvizuotame kalėjime? Deja, jie irgi taip galvojo. Bandos jausmas, noras išsiskirti, dominuoti ar įrodyti savo pranašumą daro savo.
Nužudomas jaunas banko tarnautojas ir, tapęs vaiduokliu, sužino, kad buvo nužudytas neatsitiktinai. Jis bando perspėti savo mylimąją, kad jai gresia pavojus. Jam padeda ekstrasensė, kuri vienintelė girdi ir gali perduoti jo žodžius. Po daugybės nuotykių, komiškų aplinkybių ir širdį veriančių scenų, kai mirusiojo vėlė bendrauja su mylimąja, visi žmogžudžiai nugarma į pragarą.
Japonija, XIX a. Zatoiči – aklas senukas, kuris pragyvenimui užsidirba žaidimu kauliukais ir darydamas masažą. Tačiau po šia kuklia išore slepiasi kovotojas, meistriškai valdantis kalaviją, turintis žaibišką reakciją ir smūgiuojantis neįtikėtinu tikslumu. Zatoiči atvyksta į nuošalų kalnų miestelį, kuris yra Gindzo gaujos valdžioje. Negailestingas Gindzo sunaikina visus, kurie atsiranda ant jo kelio, o nuo tada kai į jo gaują įstojo galingas samurajus Chatori – jo nieks nebegali sustabdyti. Žaidimų salone Zatoiči ir jo ištikimas jaunasis draugas Sinkiti susipažįsta su dviem geišom.
Nenorėdamas didinti politinės įtampos tarp Izraelio ir Palestinos, Stevenas Spielbergas prie filmo „Miunchenas“ kūrybinės komandos paprašė prisijungti Izraelio Ministrą Pirmininką Arielį Sharoną. Kartu su buvusiu JAV prezidentu B. Klintonu bei jo pagalbininkais šis politikas bus vienas iš patarėjų, padedančių baigti kurti ir reklamuoti juostą, atkuriančią tragiškus 1972-ųjų Miuncheno Olimpiados įvykius. „Nemanau, kad kokia nors meno rūšis – filmas, knyga, paveikslas – gali surasti išeitį iš beviltiškos šiandieninės Vidurio Rytų situacijos. Tačiau pabandyti verta. Kažkur tarp viso šito nesusitaikymo turi būti taikos prašytojas. Didžiausias priešas – tai ne palestiniečiai ar izraeliečiai. Didžiausias priešas šiame regione yra nesutaikomumas“, - įsitikinęs Stevenas Spielbergas.
Kaip tapti žvaigžde? Paprastai. Vienas kitą dievinančių meilužių pora, Melori ir Mikis, tarsi pamėgdžiodami legendinius gangsterius Bonį ir Klaidą, automobiliu malasi po Ameriką ir žudo visus, pasipainiojusius jų kelyje. Trys savaitės – 52 lavonai. Jiedu dievina vienas kitą ir niekina visą likusią žmoniją. Serija žiaurių nusikaltimų – puikus masalas sensacijų ištroškusiai žiniasklaidai. Žurnalistai nusikaltėlius paverčia superherojais. Kiekvienas kadras liudija, kad žiaurumas ir prievarta yra neišvengiama žmogaus prigimties dalis.
Silvija Brūm dirba vertėja Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke. Jos kasdienis darbas – tikrai nelengvas, tačiau Silvija negalėjo nė pagalvoti, kad jis gali būti ir mirtinai pavojingas. Kartą moteris atsitiktinai nugirsta, jog organizuojamas pasikėsinimas į vienos iš Afrikos valstybių vadovą. Supratusi, jog teroristai žino, kad informacija apie rengiamą žmogžudystę pasiekė pašalinio žmogaus ausis, Silvija su siaubu suvokia, jog taip pat tapo žudikų taikiniu. Norėdama likti gyva, moteris privalo demaskuoti sąmokslininkus ir įtikinti pareigūnus anksčiau, nei nusikaltėliai atliks savo juodą darbą. Saugoti vertėją paskiriamas FTB agentas Tobinas Keleris, įtariantis, jog Silvija dėl nežinomų priežasčių, galbūt kažką slepia. Vertėja ir federalinis agentas – du visiškai skirtingai į gyvenimą žvelgiantys žmonės – privalo suvienyti jėgas, kad laimėtų supainiotą ir mirtinai pavojingą žaidimą, kurio dalyviais netikėtai tapo.
Džonas Šaftas – bebaimis Niujorko policijos detektyvas. Visuomet vilkintis juodą odinį apsiaustą Džonas Šaftas nepripažįsta jokių autoritetų, ginčus linkęs spręsti kumščiais ir todėl dažnai konfliktuoja su kolegomis. Šis pareigūnas tiria painias ir sudėtingas, dažnai su rasizmu susijusias bylas. Vieną naktį šalia naktinio baro žiauriai nužudomas juodaodis vaikinas. Atvykęs į nusikaltimo vietą, Džonas Šaftas nė kiek neabejoja, kad tai garsėjančio žiaurumu rasisto Valterio Vadeo rankų darbas. Vienintelė Džono Šafto viltis - baro padavėja, kuri matė kaip baltaodis rasistas turtuolis užmušė tą juodaodį smūgiuodamas per galvą su beisbolo lazda. Tačiau mergina bijo susidorojimo ir atsisako liudyti teisme. Neturėdamas reikalingų įkalčių teisėjas paleidžia vaikiną už piniginį užstatą, kurį sumoka jo tėvas turtuolis. Vos išėjęs iš kalėjimo Valteris pabėga į Šveicariją. Pralaimėjęs Džonas Šaftas palieka Niujorko policiją ir savais metodais imasi tirti šią bylą.