Tam tikruose sluoksniuose Viljamas Manis buvo žinomas ir vertinamas, tačiau ilgainiui pradėjęs bodėtis savo gyvenimu, samdomas žudikas tapo fermeriu ir su vaikais apsigyveno atokioje fermoje. Nauja patirtis ir naujos problemos sukėlė dar didesnę sumaišti herojaus gyvenime. Pastovus pinigų stygius pastūmėjo Viljamą Manį vėl imtis ankstesnės veiklos. Jis sutinka nužudyti du kaubojus, juolab kad jie pagal Laukinių Vakarų įstatymus nusipelnė tokio atpildo. Elegiškas ir anti-vesterniškas filmas apie Laukinius Vakarus - keturių Oskarų laureatas.
1860-aisiais leitenantą Džoną Danbarą perkėlė tarnauti į tolimą užkaborį laukinėse prerijose. Ten jį nuolat kankina baimė, nes netoliese gyvena Siksų genties indėnai. Jis neramiai laukia kovos. Tačiau atsitinka pats netikėčiausias dalykas – Džonas su jais susidraugauja. Tai sukelia naujų problemų – jis patenka į patį naujųjų Amerikos užkariautojų ir indėnų konflikto židinį.
1876-ieji. Kapitonas Natanas Algrenas, gerbiamas JAV armijos karininkas veteranas, gyvena šlovingos praeities prisiminimais. Kadaise jis rizikavo gyvybe dėl savo šalies ir piliečių, žinojo, kas yra draugystė, atsidavimas, auka, tačiau laikai nuo JAV pilietinio karo pabaigos gerokai pasikeitė. Pragmatizmas pakeitė drąsą, nuo žemės paviršiaus išnyko tokios vertybės kaip pasiaukojimas ir garbė. Natanas Algrenas jaučiasi prarandąs savo sielą, nesuvokiąs modernėjančio pasaulio, nerandąs jame vietos. Kitame pasaulio krašte tokios pat mintys ramybės neduoda kitam kariui. Tai Katsumoto - garbingiausias samurajų kovotojas. Vakarietiškos tradicijos, modernaus pasaulio atributai - telegrafo linijos, geležinkeliai – viskas, atrodo, tik griauna tas dvasines vertybes, kurias vertino samurajai ir už kurias ištisus šimtemčius kovojo. Vertybes, kurių laikosi ir kurios tebėra tokios pat svarbios nepailstančios sielos kariui Katsumoto.
Prieš du tūkstančius metų dabartinė Kinija buvo padalinta į septynias karalystes. Vienai iš jų vadovavo karalius Ying Zheng, kuris nusprendė barbariškais metodais užgrobti priešininkų žemes, suvienyti Kiniją ir tapti pirmuoju šios šalies Imperatoriumi. Savo protėvių svajones jis stengėsi įgyvendinti negailestingai žudydamas žmones (dėl žiauraus charakterio istoriniuose šaltiniuose Qin karalius yra vadinamas Kinijos Cezariu) ir taip įsigijo galybę priešų.
Vaitas Erpas kartu su savo broliais gena gyvulius pardavimui. Kai jie sustoja poilsiui, plėšikai užpuola brolius ir nužudo jauniausią iš jų. Keršto ir pykčio vedinas Vaitas įsidarbina šerifu mažame Tumstouno miestelyje. Jam padeda žinomas vietinis šaulys, vardu Džonas „Dokas“ Holidėjus.
Nuo praeities pabėgti bandantys kaubojai gano gyvulius atviruose laukuose ir gyvena šalia jų, toli nuo galiojančių įstatymų. Kai negailestingas piktasis fermeris Dentonas Baksteris pabando juos išvyti iš apylinkių, taikus kaubojų gyvenimas padaro žiaurų posūkį ir pavirsta šiukrščiausiu ir įtempčiausiu susišaudymu iš visų matytų filmuose, nes du vyrai kovoja dėl garbės, teisingumo ir sparčiai nykstančio gyvenimo būdo.
XIX a. antroji pusė. Nedidelės fermos savininkas Denas Evansas dėl skolų gali prarasti lopinėlį žemės. Kartą vyras tampa liudininku, kaip garsus banditas Benas Veidas su gauja apiplėšia diližaną. Kai Veidas sugaunamas, Denas, kuriam skubiai reikia pinigų skoloms padengti, už 200 dolerių pasišauna pristatyti nusikaltėlį į geležinkelio stotį, iš kur bus nugabentas į Jumą. O Veido gauja jau parengusi savo vadeivos išlaisvinimo planą.
1890-ieji. Milžiniška šėlstanti smėlio audra, galingas skėrių antplūdis, užtemdantis negailestingai kepinančią saulę, ir kiti sunkiai protu suvokiami mirtini spąstai. Tai tik keletas nepaprastai pavojingų kliūčių, kurios laukia šauniausio Vakaruose ilgų distancijų raitelio – amerikiečio „Pony Express“ kurjerio Frenko Hopkinso – ir jo mustango Idalgo. Jiedu dalyvauja sunkiausiose ir pavojingiausiose lenktynėse „Ugnies vandenynas“. Frenkas – pirmasis ne karališko kraujo ir ne arabiškos kilmės vyras, arabų šeicho pakviestas dalyvauti šiose lenktynėse. Čia varžosi geriausi ristūnai ir raiteliai, jiems ne tik tenka įveikti tris tūkstančius mylių saulės išdegintoje Arabijos dykumoje, bet ir perprasti piktus priešininkų kėslus.
Archeologas ir lobių ieškotojas Benas Franklinas Geitsas bando surasti legendinį Tamplierių ordino riterių lobį. Šis lobis tapo savotišku Geitsų šeimos prakeiksmu, nes XVIII a. pabaigoje netikėtai rastų ir vėl dingusių brangenybių nesėkmingai ieškojo ir herojaus tėvas, ir senelis. Būtent senelis Džonas Adamsas Geitsas ir atskleidė anūkui paslaptį, jog vieno mistiškiausių ir turtingiausių kryžiuočių ordinų lobį kažkada paslėpė ne kas kitas, o pirmieji JAV prezidentai Džordžas Vašingtonas, Tomas Džefersonas ir Bendžiaminas Franklinas. Paaiškėja, kad nuorodos, kur paslėptos brangenybės, reikia ieškoti JAV nepriklausomybės deklaracijoje ir… ant vieno dolerio banknoto! Benas Geitsas pradeda žūtbūtines lobio paieškas...
Turtingas ir įtakingas grafas Drakula nusprendžia atnaujinti niekaip nesibaigiantį karą. Kraugerys vampyras trokšta visiškai išnaikinti žmones, dabartinį pasaulį paversti Tamsos karalyste ir tapti vieninteliu valdovu. Siekti klastingų tikslų jam padeda trys beprotiškai pavydžios, amžinai jaunos, kraujo ištroškusios žmonos Verona, Aleera ir Marishka. Lemtingai dvikovai kaip niekad rimtai besiruošiantis grafas Drakula nepagaili pinigų monstro Frankenšteino prikėlimui. Klastingas planas įsiutina Katalikų bažnyčios vadovus, todėl jie kreipiasi pagalbos į velnio apsėstų sielų medžiotoją Abrahamą Van Helsingą. Van Helsingas yra tobulai įvaldęs kovos menus, apsiginklavęs net 25 originaliais siaubūnus naikinančiais intrumentais, todėl su ištikimu draugu Karlu išvyksta į Transilvaniją.
Vilhelmas ir Džeikobas Grimai, pasitelkę pagalbon neribotą fantaziją ir kaimiečių prietarus, uždarbiauja "išvarydami" iš apylinkių raganas, demonus ir kitas piktąsias dvasias. Jiems neblogai sekasi, tačiau tik tol, kol jie neatklysta į Marbadeno kaimą. Šalia kaimo esančiame miške dingsta merginos. Netikėtai gudruolių brolių sukčiavimai iškeliami viešumon, o jie bėga į nelemtąjį mišką...