Elfų mokykloje tarp mažiukų, “normalių” elfukų, tokių kaip vaikai sutinka sapnuose ir realybėje, kėdėje pūpso milžiniškas žaliakelnis aukšta kepure. Kas jis toks? Kaip čia atsidūrė? Juk tokių elfų nebūna! O istorija čia paprasta: prieš daug metų mažylis įsiropštė į Kalėdų Senelio dovanų maišą. Senelis grįžo į gimtuosius namus, priklydėlį įsivaikino elfų šeimynėlė, pavadino jį švelniu Bičiulio vardu ir augino kaip savo vaikelį. Tačiau, kai mažiukas išaugo į normalaus ūgio žmogėną, atsirado galybė problemų. Tiesiog jis niekur nebetilpo! Miniatiūriniai elfų namai jam tapo per ankšti, jis kliūdavo visur, kur tik pasisukdavo, pridarydavo galybę nemalonumų visai pasakiškai bendruomenei. Tada Bičiulį užauginęs elfas patarė netikram sūnui keliauti pas žmones, rasti biologinius tėvus ir bandyti prisitaikyti Niujorke.

Kalnuoto Norvegijos kaimelio gyventoja, aštuonmetė Eliza, vieną rytą prabunda apimta keisto jausmo… Mergaitė įsitikinusi, kad šita metų diena yra ypatinga. Ji mėgina tai paaiškinti savo šeimai ir draugams, bet nesėkmingai. Nors suaugusieji ir pamiršo stebuklingiausią metų šventę, Eliza (akt. Miriam Kolstad Strand) neketina pasiduoti: viena pati ji išsiruošia į neįtikėtiną kelionę ir susiranda naujų nepaprastų draugų, kurių dėka vėl atranda prarastą Kalėdų džiaugsmą.

Atšiaurioje Minesotoje, kaimynystėje gyvena du senukai. Iš nuobodumo jie erzina vienas kitą, krėsdami juokingus keršto pokštus. Kai šalia jų gyventi atsikelia žavinga dama Ariel, senukai pradeda varžytis tarpusavyje dėl jos dėmesio, o gal ir meilės.