„Šindlerio sąrašas“ – tai tikrais faktais paremta Steveno Spielbergo epinė drama apie holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais ir žmogų, kuris netikėtai tapo žydų gelbėtoju. Neatgailaujančiam mergišiui, sugebančiam pelnytis iš karo, Oskarui Šindleriui dirbo tik Lenkijos žydai, ši pigi darbo jėga gamino virtuvinius įrankius Trečiajam reichui. Tačiau, tapęs uždaro geto, kuriame buvo priversti gyventi Krokuvos žydai, žiaurios likvidacijos liudininku, Šindleris suprato, kad nacizmas yra tikrasis blogis. Jo darbuotojai išsiunčiami į darbo stovyklas, čia jiems vadovauja sadistiškas nacistas Amonas Giotė. Padedamas savo buhalterio Icchako Šterno, Šindleris ėmė sudarinėti sąrašą „svarbiausių“ žydų. Papirkęs Giotę, Šindleris sugebėjo iš stovyklos išlaisvinti 1100 žmonių ir užtikrinti jų saugumą įdarbinęs savo amunicijos gamykloje Čekoslovakijoje. Nuostabus Spielbergo filmas yra itin jaudinantis, stebina savo vaizdingumu ir nepalieka abejingų.
Paremta tikrais faktais istorija apie airių-italų kilmės amerikietį Henrrį Hillą, buvusį mafijos nariu. Įvykiai sukasi ne tik apie jį, bet ir apie du nestabilios būsenos jo draugus Jimmy Conway ir Tommy De Vito, kurie iš paprastų nusikaltėlių palaipsniui tampa žudikais.
XIII a. Škotijoje Viljamas Volesas veda savo žmones į sukilimą prieš Anglijos karalių, suteikusį aukštuomenei "Prima Nocta" teisę - privilegiją pasiimti neturtingas nuotakas pirmajai nakčiai. Škotai nėra patenkinti brutaliais anglais, šeimininkaujančiais jų žemėse, tačiau neturi lyderio. Volesas, narsiai gindamas savo žmones, tampa gyva legenda ir puola Angliją...
Keturiasdešimtmetis niujorkietis išsiskiria su žmona. Jis nestokoja moterų dėmesio – susitikinėja su jauna studente, vėliau įsimyli savo draugo buvusią žmoną. Jo buvusi žmona tuo metu rašo romaną, kuriame aprašo daug realių ankstesnio vedybinio gyvenimo smulkmenų.
Genialiojo italų kino režisieriaus Bernardo Bertolučio („Paskutinis tango Paryžiuje", „Svajotojai", „Pavogtas grožis") epinėje juostoje pasakojama dramatiška paskutiniojo Kinijos Imperatoriaus Pu Yi gyvenimo istorija. Vos trejų metų sulaukusiam vaikui atiteko garbingiausias titulas, sostas, turtai, valdžia. 1908-aisiais metais niekas nė neįtarė, kad mažasis Imperatorius bus paskutinysis galingos ir senos dinastijos, tūkstančius metų valdžiusios Kiniją, sosto paveldėtojas...
Erina visomis išgalėmis stengiasi išlaikyti savo tris vaikus ir įsidarbina nedidelėje advokatų kontoroje. Smalsiai moteriai į rankas patenka neaiški ir įtartina byla. Erina pradeda savarankiškai narplioti miglotą istoriją, įkalba Edą jai netrukdyti. Paaiškėja, kad toje istorijoje yra įsipainiojusi solidi kompanija “Pasific Gas&Electric”, tiekianti gyventojams užnuodytą geriamąjį vandenį. Erina nusprendžia rimčiau pasidomėti įkalčiais, juolab, kad atsiranda draugų, kurie sutiktų jai padėti.
1993-ųjų pabaigoje Nebraskos pietryčiuose šalia ramaus dulkėto vieškelio, senoje aplūžusioje fermoje du vaikinai nušovė keletą jaunų žmonių. Kas iš pirmo žvilgsnio atrodė tik nepaaiškinamas ir negailestingas nužudymas, iš tiesų buvo kur kas daugiau – atsiskleidė šiurpi tiesa apie žudikus ir vieną jų auką. Tarp nužudytųjų buvo 21-erių Brendan Teena, jaunas žmogus, ką tik atvykęs į mažą miestelį, tačiau jau tapęs gyventojų numylėtiniu: draugiškas, žaismingas, dailaus veidelio merginų idealas – tikras naujų laikų Romeo… BET KAS JIS BUVO IŠ TIESŲ? IR KODĖL – MIRTIS? Tiesa netrukus išaiškėjo: Teena nebuvo vaikinas, kaip to norėjo ji pati ar tokiu matė aplinkiniai. Nepaisant to, kad miestelio merginos kraustėsi dėl "jo" iš proto, kad "jis" buvo tikras širdžių ėdikas, po "jo" mirties visi buvo šokiruoti, sužinoję, jog Teena Brandon – mergina iš Linkolno.
Daug metų išdirbusi prostitutė bare susipažįsta su jauna mergina, kurią šeima išsiuntė gydytis nuo lesbietiškų polinkių. Šioje aplinkoje moteris atranda meilę, ir viso savo apgailėtino gyvenimo prasmę, tačiau per vėlai... Filmas pasakoja apie tikrus moters gyvenimo įvykius, kuri buvo apkaltinta žmogžudystėmis ir kalėjime 12 metų laukė mirties bausmės.
2000 m. rugpjūčio 10 dieną vienas didžiausių Rusijos povandeninių laivų „Kurskas“ išplaukė į karines pratybas Barenco jūroje. Rugpjūčio 12-osios rytą, dviejų minučių intervalu, laive nugriaudėjo du sprogimai, kuriuos išgyveno 23 jūreiviai iš 118 žmonių įgulos. Tačiau dėl lėtos Rusijos vyriausybės reakcijos ir nenoro priimti užsienio šalių pagalbą, siekiant išsaugoti karines paslaptis, išgyvenusių ir dėl savo gyvybių iš paskutiniųjų kovojusių jūreivių laukė dar šiurpesnis likimas. Po savaitės į „Kurską“ pagaliau įsigavę Norvegijos narai gyvųjų jame neberado.