Polas Edžkombas – mirtininkų korpuso viršininkas. Šis korpusas pramintas „Žaliąja mylia“ – nes takas iki elektros kėdės nudažytas žaliai. Čia paskutines dienas leidžia myriop nuteisti nusikaltėliai. Kaip ir dera kalėjime, čia galioja griežtos taisyklės. Vieną dieną laukti mirties bausmės atvyksta naujas kalinys – Džonas Kofis. Jis nuteistas už siaubingą dalyką – išprievartavimą ir dviejų mergaičių nužudymą. Bet Polas Edžkombas netrukus suvokia, kad jo naujasis auklėtinis nėra toks paprastas. Visai gali būti, kad į šią Žemę jį atsiuntė pats Dievas... Filmas nominuotas 4 „Oskarams“. Iš viso pelnė 13 tarptautinių kino apdovanojimų ir 34 nominacijas.
1876-ieji. Kapitonas Natanas Algrenas, gerbiamas JAV armijos karininkas veteranas, gyvena šlovingos praeities prisiminimais. Kadaise jis rizikavo gyvybe dėl savo šalies ir piliečių, žinojo, kas yra draugystė, atsidavimas, auka, tačiau laikai nuo JAV pilietinio karo pabaigos gerokai pasikeitė. Pragmatizmas pakeitė drąsą, nuo žemės paviršiaus išnyko tokios vertybės kaip pasiaukojimas ir garbė. Natanas Algrenas jaučiasi prarandąs savo sielą, nesuvokiąs modernėjančio pasaulio, nerandąs jame vietos. Kitame pasaulio krašte tokios pat mintys ramybės neduoda kitam kariui. Tai Katsumoto - garbingiausias samurajų kovotojas. Vakarietiškos tradicijos, modernaus pasaulio atributai - telegrafo linijos, geležinkeliai – viskas, atrodo, tik griauna tas dvasines vertybes, kurias vertino samurajai ir už kurias ištisus šimtemčius kovojo. Vertybes, kurių laikosi ir kurios tebėra tokios pat svarbios nepailstančios sielos kariui Katsumoto.
Mūsų eros 33 metai. Romos Judėjos provincijoje paslaptingas dailidė, vardu Jėzus iš Nazareto, pradeda pranešti apie „Dievo karalystės“ atvykimą ir apsupo save nuolankių žvejų grupe: apaštalais. Žydų tauta šimtmečius laukė Mesijo atėjimo - tai apvaizdinga figūra, kuri išlaisvins savo šventąją tėvynę ir įves naują teisingumu pagrįstą tvarką. Jėzaus mokymai pritraukia gausų būrį pasekėjų, kurie atpažįsta Jį kaip Mesiją. Susijaudinęs dėl situacijos, sanhedrinas, padedamas Judo Iskarijoto, vieno iš dvylikos apaštalų, areštuoja Jėzų. Kaltinamas dėl išdavystės prieš Romą, Kristus perduodamas Poncijui Pilotui, kuris, siekdamas išvengti riaušių, pasmerkia mirti ant kryžiaus kaip paprastas nusikaltėlis.
Sukrečianti istorija išsamiai atpasakojanti garsųjį 1971 m. Stanfordo (JAV) universiteto mokslininkų vykdytą “Kalėjimo eksperimentą”, jo eigą ir labai netikėtus rezultatus. Po elementarios atrankos sveiki, stabilios psichikos vyrai dviems savaitėms “pasodinami” į dirbtinį kalėjimą. Ištisą parą stebimi užsakovų, 12 eksperimento dalyvių tampa “kaliniais”, kiti 8 “prižiūrėtojais”. Nuo pat pirmos dienos vyrai iš gatvės suskyla į priešiškas stovyklas. Su pažeminimais nelinkęs taikstytis jaunuolis tampa “savųjų” lyderiu ir kaipmat užsitarnauja su kiekviena diena žvėrėjančių “prižiūrėtojų” neapykantą. Vyrai akimirksniu įsijaučia į vaidmenis, ima pamiršti esą tik žaidimo dalyviai ir, svarbiausia, žmonės. Eksperimentas suka neprognozuota linkme, kol galiausiai apskritai netenka kontrolės. Atrodytų, ką reiškia 5 dienos improvizuotame kalėjime? Deja, jie irgi taip galvojo. Bandos jausmas, noras išsiskirti, dominuoti ar įrodyti savo pranašumą daro savo.
Beribės žinios, ypatinga galia, nemirtingumas. Kad tai turėti - reikia kiekvieną naktį žudyti. Tokią tiesą jaunam reporteriui sutarto interviu metu atskleidžia malonios išvaizdos vampyras. Jis pasakoja apie savo gyvenimą, trunkantį 200 metų... Aistringos meilės istorijos ir skaudžios netektys, išdavystės ir amžina vienatvė. Jo draugai ir meilužiai palieka šį pasaulį, o nemirtingam vampyrui lieka nenumaldomas kraujo troškimas.
Nenorėdamas didinti politinės įtampos tarp Izraelio ir Palestinos, Stevenas Spielbergas prie filmo „Miunchenas“ kūrybinės komandos paprašė prisijungti Izraelio Ministrą Pirmininką Arielį Sharoną. Kartu su buvusiu JAV prezidentu B. Klintonu bei jo pagalbininkais šis politikas bus vienas iš patarėjų, padedančių baigti kurti ir reklamuoti juostą, atkuriančią tragiškus 1972-ųjų Miuncheno Olimpiados įvykius. „Nemanau, kad kokia nors meno rūšis – filmas, knyga, paveikslas – gali surasti išeitį iš beviltiškos šiandieninės Vidurio Rytų situacijos. Tačiau pabandyti verta. Kažkur tarp viso šito nesusitaikymo turi būti taikos prašytojas. Didžiausias priešas – tai ne palestiniečiai ar izraeliečiai. Didžiausias priešas šiame regione yra nesutaikomumas“, - įsitikinęs Stevenas Spielbergas.
Vyskupas - burtininkas užbūrė mylimuosius gražiąją Isabo ir riterį Etjeną iš Navaro - "visada būti šalia ir niekada nebūti kartu": riteris nuo saulėlydžio iki saulėtekio pavirsta vilku, o gražuolė nuo saulėtekio iki saulėlydžio pavirsta sakale. Etjenas išgelbsti vagišių Filipą Gastoną, ir jis tampa riterio pakeleiviu. Gastonas ir senas girtuoklis vienuolis Imperius (senas Etjeno ir Isabos pažįstamas) padeda sunaikinti blogo burtininko kerus.
Beveik po 20-ies metų pertraukos į didžiuosius ekranus sugrįžta nuotykių kine sinonimu tapęs Indijana Džounsas. Klasikiniai archeologo nuotykiai, užbūrę viso pasaulio kino mylėtojus, tęsėsi nuo 1981-ųjų iki 1989-ųjų. Nuostabiausia yra tai, kad pagrindinio vaidmens atlikėjas Harrisonas Fordas nė menkiausia užuomina neleidžia pagalvoti, kad yra 19 metų senesnis. Ketvirtosios sagos dalis prasideda 1925-aisiais metais Marakeše (Marokas), kai dar jaunas Indijana Džounsas iš profesoriaus Ravenvudo išgirsta nuostabią istoriją apie septynias stiklines kaukoles, paslėptas įvairiose vietose nuošaliausiuose Žemės kampeliuose. Praėjus daugiau nei trisdešimčiai metų nuo momento, kuomet Indijana išgirdo šią istoriją, stiklinės kaukolės vėl įsiveržia į jo gyvenimą.