Paskutinėje italų režisieriaus Michelangelo Antonioni trilogijos dalyje (sukurtoje po „Nuotykio“ ir „Nakties“) jauna literatūros vertėja Viktorija, palikusi vyresnį mylimąjį rašytoją Rikardo, sutinka biržos maklerį Pjero. Romos architektūros fone mezgasi nauji santykiai. Kanų kino festivalio žiuri už filmą „Užtemimas“ M. Antonioni apdovanojo specialiu prizu.

Pagal pasaulinį Audrey Niffenegger bestselerį istorija apie meilę, pralenkiančią laiką. Kler visą savo gyvenimą ir meilę pašventė Henriui. Pirmą kartą jie susitiko, kai Kler buvo 6, o Henriui 36, o susituokė, kai Kler buvo 22, o Henriui 30. Ji įsitikinusi, kad jie skirti būti kartu, netgi jei niekada nežino, kada likimas juos išskirs. Henris yra kitoks. Jis - keliautojas laiku, kurio vidinis laikrodis išsiderina. To jis negali suvaldyti. Jis kenčia nuo genetinio sutrikimo, dėl kurio yra priverstas keliauti laiku – atsiranda ir išnyksta įvairiausiuose savo gyvenimo laikotarpiuose, nukeliaudamas į ateitį ar praeitį. Jos gyvenimas tuo metu teka įprasta vaga. Tačiau Henris kiekvieną kartą sugrįžta pas Kler ir jų bendrą dukrelę. Nepaisant fakto, kad vyro kelionės juos dažnai išskiria, Kler desperatiškai bando susikurti gyvenimą, paremtą vien meile.

Ebė Richter - romantiška mergina. Ji labai atsakingai renkasi gyvenimo partnerį. Mergina ieško pono Tobulybės. Tačiau mes visi žinome, kad tobulų žmonių nėra, o tie (ypač tos), kurie (-ios) daugiau gyvenimo ragavę, žino, kad visi vyrai vienodi ir jiems reikia tik vieno. Tos pačios nuomonės laikosi ir Maikas Čedvėjus. Jis - vyras ir puikiai žino, kaip suręsta vyrų psichologija: vyrai myli tai, ką mato ir gali gauti. Tai Maikas gali patvirtinti visoms merginoms. Tą pačią tiesą jis iškloja ir Ebei, kai jų keliai susikerta televizijos laidoje, kurią prodiusuoja Ebė: Maikas įsidarbina apžvalgininku jos laidoje. Maikas - tarsi akibrokštas romantiškajai Ebei: jis nieko „nevynioja į vatą" ir nevengia nešvankybių. Ebę tai žeidžia ir bendravimas su Maiku sukelia jai daug sunkumų.