XIX amžiaus vidurys. Nebylė Ada išteka už Naujojoje Zelandijoje gyvenančio Stiuarto ir palieka gimtąją Škotiją tik su dviem brangenybėmis – dukterimi Flora ir numylėtuoju pianinu. Stiuartas atsisako nugabenti pianiną į namus ir palieka numestą ant kranto. Nuo šešerių nekalbanti Ada sugeba išreikšti vyrui savo neapykantą. Šiai stipriai moteriai tylėjimas – ne visada sutikimo ženklas. Ji viską girdi, tačiau su aplinkiniais bendrauja rašteliais ir muzika. Kokie iš tiesų jausmai kunkuliuoja šios tvirtos moters viduje, suvokia gal tik jos mažoji fantazuotoja duktė Flora. Laukinį primenantis Stiuarto kaimynas Beinsas nusiperka pianiną, kuris Adai atstoja balsą. Moteris gali atgauti instrumentą, tačiau turi ateiti į kaimyno namus ir išmokyti jį groti. Šios pamokos panardina filmo veikėjus į tikrą aistrų verpetą...

Haroldas Krikas yra užkietėjęs vienišius, kuris maniakiškai dievina skaičius. Galbūt todėl jis dirba auditoriumi mokesčių inspekcijoje ir kiekvieną dieną privalo kantriai skaičiuoti. Tačiau vieną ypač neįprastą dieną griežtomis taisyklėmis ir skaičiais apribotas auditoriaus rutininis pasaulis subyra į šipulius. Tą nelemtą ir juodą trečiadienį Haroldas prisimins ilgai. Pirmoji problema - sugenda jo laikrodis, kuris iki šiol buvo nepakeičiamu pagalbininku ir ištikimiausiu draugu. Antroji ir žymiai rimtesnė problema - jis pradeda girdėti nepažįstamą balsą. Šio paslaptingo britišku akcentu paryškinto moteriško balso daugiau niekas negali girdėti. Haroldas iš pradžių net nesugeba suvokti, kam priklauso tas mistinis balsas.

Vaikinuko Džamalo didžiausia svajonė – tapti rašytoju, todėl jis kuo entuziastingiausiai priėmė prestižinės mokyklos kvietimą studijuoti literatūrą. Bet veikiai suprato buvęs priimtas ne dėl literatūros išmanymo, o dėl mokėjimo žaisti krepšinį, kad sustiprintų mokyklos rinktinę.

Ijano ir Terio tėvai visą gyvenimą sąžiningai triūsė dėl kiekvieno cento ir to paties mokė sūnus. Ijaną atrodo pavyko užauginti padoriu žmogumi – jis stengiasi iš visų jėgų dorai dirbti ir padoriai uždirbti. Tik jo uždirbamus pinigus vargiai atitinka jo poreikius ir svajones. Taip norėtųsi pasipuikuoti kur kas įspūdingesniais daiktais, nei iš brolio dirbtuvių pasiskolintu Porsche. O dar Ijano horizonte pasirodo žavi jauna aktorė Andžela, kurios prielankumas tiesiogiai proporcingas gerbėjo piniginės storiui… Na, o Teris... jis tikras sąžinės priekaištas tėvams: jis nepraeina pro barą ar lošimo namus, neužsukęs palikti ten gana menko mechaniko atlyginimo. O namie Terio laukia ištikimoji Keitė, kuria taip pat reikia pasirūpinti. Žodžiu, su pinigėliais visuomet striuka ir Teris klimpsta vis giliau – lošdamas ir gerdamas, gerdamas ir vėl lošdamas. Kol jį ima gainiotis skolų išmušinėtojai.

Laikai pasikeitė, šlovingos kovos jau beveik užmirštos, gyvenimas ramus, nes Rokis pasitraukia iš didžiojo sporto. Bet geriausias šeimos draugas Polis iššvaisto visą Balboa šeimos turtą. Dabar belieka arba užmiršti buvusį gyvenimą ir pradėti viską iš naujo, arba kautis. Rokis tampa treneriu ir, vis labiau besižavėdamas savo auklėtinio Tomio sėkme ringe, atitrūksta nuo šeimos ir sūnaus, kurį šiame filme suvaidino tikras Silvestro Stalonės sūnus Seidžas Stalonė.