Filmo herojus – romantiškas keistuolis, kuris tik mamos padedamas išvengia nevispročių mokyklos. Nuo vaikystės invalidas, vaikščioja tik su specialiais protezais. Tačiau atsikračius protezų paaiškėja, jog jis gali greitai bėgioti ir gerai žaisti amerikiečių futbolą. Per futbolą patenka į koledžą. Vietnamo kare nuo žūties išgelbėja visą kuopą ir tampa didvyriu. Vos pradėjęs žaisti stalo tenisą, sėkmingai apgina armijos garbę. Nuo vaikystės draugauja su mergaite, kurią įsimyli, tačiau atsako sulaukia ne iš karto. Jis tampa milijardieriumi, nors išlieka kvailas, geraširdis ir naivus. Jam sekasi, jis visur pirmas. Ar tik kvailys gali būti geras, nesavanaudis ir kilnus?
„Raudona“ – ne tik legendinės Krzysztofo Kieślowskio spalvų trilogijos finalas, bet ir paskutinis režisieriaus filmas. Ženevoje gyvenanti geraširdė manekenė Valentina savo automobiliu netyčia partrenkia šunį. Savininko paieškos ją nuveda pas į pensiją išėjusį teisėją, kurio vienas mėgiamiausių užsiėmimų – elektronio sekimo įrenginio pagalba klausytis kaimyno telefono pokalbių. Užsimezgęs prieštaringas ryšys, kartu su fone vykstančiomis, iš pirmo žvilgnsnio nesusijusiomis kaimynų pavydo ir išdavystės dramomis, subtiliai primena, kad gyvenimas yra „force majeure“, nenugalima jėga, ir kad nei jo, nei jo pasekmių nuspėti ar suvaldyti neįmanoma.
Hansas (Harry Earles) įsimylį oro trapecijos atlikėją Kleopatrą (Olga Baclanova). Kleopatra tik naudojasi jo dėmesiu dėl pramogos ir turi romaną su Herakliu (Henry Victor). Netrukus porelė išgirsta apie didelį Hanso palikimą ir nusprendžia jį pasisavinti. Kleopatrai tik reikės ištekėti už neūžaugos ir jį nunuodyti. Kadangi filmas vyksta tokioje avangardinėje aplinkoje, čia sutiksime begalę keistų personažų, kaip žmogų-skeletą, Siamo dvynes, bekojį žmogų, barzdotą moterį, asmenį turintį vyriškų ir moteriškų bruožų, protiškai atsilikusį "mažagalvį" su išplėstu veidu, žmogų-liemenį, kuris neturi nei rankų, nei kojų ir begalę kitų. Filmas tiesiog nenustoja į ekraną mėtyti vis keistesnes asmenybes laikui bėgant. Gal kas galvoja, kaip jiems pavyko padaryti tokį įtikinama grimą? Atsakymas paprastas, visi šiame filme pavaizduoti keistuoliai yra tikri išsigimėliai, užtat čia ir išryškėja filmo dokumentikos dalelės.
Šešiolikmetis Donis, vyresnės klasės moksleivis, jau žino, kas yra mirtis. Po nelaimingo atsitikimo, per kurį jis vos liko gyvas, Donis pastebi, kad gali keisti laiką ir likimus. Su juo vykstančios permainos gąsdina visus artimuosius. Išmokęs keliauti po kitus pasaulius, Donis suvokia, kad net patys nereikšmingiausi poelgiai gali sukelti milžiniškus kataklizmus.
Tomas Stallas ramiai ir laimingai gyvena su teisininke žmona ir dviem jų vaikais mažame Milbruko miestelyje Indianos valstijoje. Tačiau vieną naktį idilišką jų gyvenimą sudrebina žiaurus apiplėšimas. Gelbėdamas savo kavinės klientus ir draugus, Tomas savigynos tikslais nušauna du policijos ieškomus nusikaltėlius. Tomas iš karto tampa ne tik miestelio, bet ir visos Amerikos herojumi, o jo gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis. Nors tai jį labai trikdo, vyras atsiduria vietinės ir nacionalinės žiniasklaidos dėmesio centre. Nepatenkintas savo naujuoju bendruomenės didvyrio statusu, Tomas kiek įgalėdamas stengiasi sugrįžti prie savo ramaus ir normalaus gyvenimo. Vis gi ramybė ir idilija į jo šeimos gyvenimą niekada nebesugrįš. Neilgai trukus po Tomą visoje šalyje išgarsinusio įvykio, Milrbuko miestelyje pasirodo paslaptingas ir grėsmę keliantis vyriškis. Tomui jis prisistato kaip Karlas Fogatis ir primygtinai tikina, kad praeityje jį pažinojo kitokį ir kitu vardu.
Džordžijana Kavendiš (akt. Keira Knightley) – graži ir protinga mergina, kuri išteka už turtingo Devonšyro hercogo. Subtilų skonį madai ir tvirtas politines pažiūras turinti mergina nesunkiai pelno visuomenės simpatijas ir tampa viena mylimiausių XVIII a. britų aukštuomenės garsenybių. Tačiau asmeninis Džordžijanos gyvenimas tikrai neprimena pasakos. Santuoka su šaltu ir bejausmiu hercogu (akt. Ralph Fiennes) pastūmėja ją ieškoti meilės kito vyro glėbyje. Netrukus jauna hercogienė savo kailiu patiria, kaip XVIII a. skiriasi vyrų ir moterų teisės.
Eipril ir Frenkas Vyleriai – jauna šeima, su dviem vaikais gyvenanti Konektikuto priemiestyje. Laikas skaičiuoja šeštąjį XX amžiaus dešimtmetį. Frenkas dirba neblogai apmokamą, tačiau be galo nuobodų darbą biure, Eipril su dviem vaikais sėdi namuose ir kankinasi dėl to atsisakiusi savo galbūt daug žadėjusios aktorės karjeros. Diena po dienos rutinos pilkuma slegia sutuoktinius, kol galų gale abu nusprendžia kardinaliai keistis ir su vaikais išvažiuoti gyventi už Atlanto – į Prancūziją. Tačiau savęs dar niekam nepavyko apgauti: gyvenamosios vietos ir įpročių pakeitimas Eipril ir Frenkui atneša ne laimę, o nesiliaujančius kivirčus, nepagrįstus kaltinimus, pavydą ir dar didesnį susvetimėjimą.
Maksas, jaunas ir energingas didelės IT kompanijos darbuotojas nori vesti savo boso seserį Muriel. Šiuo metų jis ruošiasi verslo kelionei į Tokiją. Paryžiaus restorane, kur jis susitinka su japonų rangovu, jam atrodo, kad jis girdi Lizos balsą, pradedančiosios aktorės, kurią kažkada buvo įsimylėjęs. Tačiau ji netikėtai pradingo iš jo gyvenimo. Jis tiki, kad šį kartą Liza neprapuls iš jo akiračio, nes atsitiktinai paliko jam užuominą: raktą į viešbučio kambarį.
Helena Haris - žavi didmiesčio modelių agentūros vadybininkė, kurios gyvenimas, kupinas vėlyvų vakarų ir prožektorių šviesų, apvirsta aukštyn kojom, kai ji netikėtai paskiriama trijų sesers nenuoramų vaikų globėja...
Sėkmingai praktikuojantis savo srityje, jis iki šiol visada sugebėjo apsaugoti save ir savo pasaulį nuo klientų poveikio. Tačiau vieną kartą jis peržengia psichoterapeuto – kliento leidžiamų santykių ribas. Jis įsimyli moterį, kuri kenčia nuo despotiško vyro, tačiau nesiryžta su juo skirtis. Psichiatras bando jai padėti asmeniškai.Bet po kurio laiko jam tampa sunku atskirti realybę nuo iš anksto gerai apgalvoto melo.