Džonas Konstantinas buvo pragare ir iš ten sugrįžo. Prieš savo valią gimęs su dovana atpažinti angelus ir demonus, užsimaskavusius žmonėmis ir gyvenančius žemėje, Konstantinas nebeištveria kankinančių vizijų ir nusižudo. Tačiau nesėkmingai. Kažkieno valia jis atgaivinamas ir sugrąžinamas į gyvųjų žemę. Tačiau dabar, žinomas kaip žmogus, bandęs atimti sau gyvybę, Konstantinas turi saugoti žemiškąją sieną tarp dangaus ir pragaro. Jis veltui tikisi, kad pradėjęs kovoti su blogiu, išsigelbės. Tačiau Konstantinas tikrai ne šventasis. Vis labiau nusivildamas tiek savo dabartiniu, tiek praėjusiu gyvenimu, jis daug geria, niršta ant viso pasaulio ir niekina bet kokią mintį apie heroizmą. Jis kovos, kad išgebėtų tavo sielą, bet nenorės tavo dėkingumo, susižavėjimo, o tuo labiau užuojautos. Viskas, ko jis nori – dingti iš šito pasaulio.
Po daugelio metų ištikimųjų klastos dvasininkas Cottonas Marcusas (Patrickas Fabianas) jaučia gailėjimąsi ir nusprendžia paviešinti savo chianeriją filmuodamas dokumentinį filmą. Su įgula vilkdamas Marcusas atvyksta į Luizianos pamaldaus Luiso Sweetzerio ūkį, kuris mano, kad jo dukra Nell yra turėta. Kai įprasti triukai žlunga, jis supranta, kad yra akis į akį su tikru blogiu ir turi iškviesti tikrąjį tikėjimą, kad apsaugotų Nellą, kitus ir save nuo demoniškos galios.