Epiška anglų literatūros klasiko Williamo Makepeace’o Thackeray’aus kūrinio ekranizacija, pasižyminti ypatingu vaizdiniu sprendimu, estetizmu, operatoriaus ir dailininko meistriškumu. Šis Stanley Kubrick’o filmas – vienas svarbiausių jo kūrybinėje biografijoje, kartu ir svarbus pasaulinio kino etapas. Pasakojimas apie airį, kosmopolitiškoje XVIII a. Europoje tampantį Prūsijos karaliaus tarnu, režisieriui tapo pretekstu pasvarstyti apie kultūros vertybes.
Genialiojo italų kino režisieriaus Bernardo Bertolučio („Paskutinis tango Paryžiuje", „Svajotojai", „Pavogtas grožis") epinėje juostoje pasakojama dramatiška paskutiniojo Kinijos Imperatoriaus Pu Yi gyvenimo istorija. Vos trejų metų sulaukusiam vaikui atiteko garbingiausias titulas, sostas, turtai, valdžia. 1908-aisiais metais niekas nė neįtarė, kad mažasis Imperatorius bus paskutinysis galingos ir senos dinastijos, tūkstančius metų valdžiusios Kiniją, sosto paveldėtojas...
Tradicijų puoselėjimas, begalinis konservatizmas, neblėstantis išdidumas, skrupulingumas, garbės ir orumo jausmas, intelektualūs ginčai dėl politinių sprendimų, neįtikėtinas sugebėjimas kalbėtis nereikšmingomis temomis bei vien tai užuominos į jausmus…Amerikiečių režisieriui Jamesui Ivory puikiai pavyko perteikti britų kultūros subtilybėmis persmeigtą japonų kilmės rašytojo Kazuo Ishiguro romano „Dienos pėdsakais“ atmosferą. Anthony Hopkinso herojus – vyriausiasis tarnas kasdien serviruojantis stalą bei poliruojantis sidabrą. Ponas Stivensas paskyrė tarnystei visą savo gyvenimą, palikdamas žiūrovui teisę nuspręsti, kas tai buvo: jo pašaukimas ar baimė pačiam priimti sprendimus?
Džonis Polardas garsėjo nuostabiomis, deja, išgalvotomis istorijomis ir tuo, kad jam visai nesisekdavo žirgų lenktynėse. Visi žinojo, kad jis per sunkus ir per didelis būti žokėjumi. Tačiau Džonis neišmanė, kuo daugiau verstis ir kaip kitaip pelnytis duoną. Vieną gražią dieną jis sutiko milijonierių Čarlį Hovardą... Šis nusipirko juokingą žirgą – kresną kuiną, niekad nelaimėjusį nė vienerių lenktynių. Įsivaizduokite, kaip iš jo šaipėsi kitų žirgų savininkai ir lenktynių mėgėjai, kai pamatė keistąją porelę – peraugusį žokėjų Džonį ir nevikriai stripinėjantį arkliuką Džiuvėsėlį. Tačiau šaipytis ir juoktis buvo per anksti. "Arklių užkalbėtoju” pramintas garsusis žirgų treneris Tomas Smitas ėmėsi rengti Džiuvėsėlį lenktynėms.
Kompiuterių genijus Hannonas Fulleris sukūrė virtualios realybės simuliaciją, kurios pagalba bet kuriuo metu galima atsidurti 1937-ųjų Los Andžele. Viskas - žmonės, automobiliai, pasilinksminimai prabangiuose viešbučiuose - yra visiškai netikri, o sukurti kompiuterinėje laboratorijoje 13-tame aukšte. Sudėtinga technologija leidžia žmogui nukeliauti į 1937-uosius, įsikūnyti į kitą asmenį ir jame "patalpinti" savo mintis. Eilinį kartą patenkinęs savo aistras, Fulleris išsiaiškina kažką paslaptingo ir paprašo viešbučio tarnautojo Ashtono perduoti voką su svarbia informacija jaunesniajam kolegai Douglasui Hallui. Tačiau Ashtonas nusprendžia viską išsiaiškinti pats...
Jaunas architektas Deividas ir jo žmona Dajana karštai myli vienas kitą ir tiki, kad jų meilė padės išvengti bet kokių pavojų. Bet jie visiškai įklimpę skolose. Bandydami laimę Las Vegaso lošimo namuose, jie sutinka elegantišką milijardierių. Šis pasiūlo Deividui milijoną dolerių už vieną naktį su Dajana. Vienu akimirksniu galima išspręsti visas finansines problemas. Dajana pasipiktinusi pasiūlymą atmeta, bet juk žavusis milijardierius Džonas Geidžas pasiryžęs tenkinti kiekvieną jos norą...