Filmas pagrįstas tikra istorija. Partizanas Maksas Manusas – istorinė asmenybė, pagarsėjusi pasipriešinimo žygdarbiais. Po Žiemos karo prieš rusus, kuriame palaikė Suomiją, Maksas grįžta į nacių okupuotą Norvegiją. Netrukus jis prisideda prie partizaninio judėjimo. Maksas Manusas kartu su komanda vykdo vieną operaciją po kitos, atakuodami vokiečių laivus Oslo uoste. Filmą „Maksas Manusas“ pažiūrėjo daugiau kaip milijonas norvegų. Juostoje pasipriešinimas okupacijai pavaizduotas kaip pilietinis poelgis, kuriam žmogus gali ryžtis ir tada, kai jo šalis susitaiko su okupacija. Makso Manuso istorija – tai norvegų dvasinio pasipriešinimo okupacijai istorija.

Gangsteris iš Rusijos diriguoja suktam ir neteisėtam, bet pinigėliais kvepiančiam sandėriui. Nugvelbtas milijoninis lobis, netikėtai nužudyta roko žvaigždė ir godūs agentai, pavojingas gangsterių bosas, seksuali jo finansininkė, korumpuotas politikas ir smulkių vagišių-narkomanų gauja...

Karas atneša daug sielvarto, kančių ir nelaimių. Tačiau žmonės išgyvena atrodo pačias baisiausias negandas, nes juos palaiko vilties kibirkštėlė. Baltarusijoje keturi broliai, karo metu netekę artimųjų, parodė vilties kelią šimtams nacių persekiojamiems žydų... Tuvija, Zusas, Azaelis ir Aronas Bielskiai – keturi broliai iš žydų šeimos. Brolių artimieji žūva nuo nacių rankos, o jiems patiems tenka sprukti į miškus. Broliai prieš karą buvo užsiėmę ne visai švaria veikla – kontrabanda, tad Lipišanskos miškus puikiai pažįsta ir jiems pavyksta pasislėpti nuo vokiečių. Tačiau broliai netrukus supranta, kad jie miškuose ne vieni...

Ketvirtoji projekto „Greiti ir įsiutę“ dalis žiūrovus vėl sugrąžins į pirmosios juostos veiksmo sceną – Los Andželo gatves bei Meksikos dykumas. Bėglys Dominicas Toretto (aktorius Vinas Dieselis) vėl stos petys į petį su detektyvu Brianu O’Conneriu (akt. Paulas Walkeris) ir abiem žaviomis merginomis iš pirmosios „Greitų ir įsiutusių“ dalies: Leti (akt. Michelle Rodriguez) ir Mija Toretto (akt. Jordana Brewster). Šaunioji ketveriukė turi bendrą priešą. Tačiau apie save neleidžia užmiršti ir senos tarpusavio nuoskaudos. Kovodami su nusikalstamumu, jie tuo pat metu nori išsiaiškinti ir tarpusavio nesutarimus. O kas gali būti geresnis teisėjas, nei objektyvios ir lygios aplinkybės – automobilio vairas, padangų kauksmas ir pašėlęs greitis.

1958-aisiais metais norint pažymėti naujos pradinės mokyklos atidarymą mokinių paprašoma nupiešti piešinius apie tai, kaip jie įsivaizduoja ateitį. Vėliau piešiniai patalpinami į laiko kapsulę ir užkasami į žemę. Tačiau viena keistuolė mergaitė vietoj piešinio visą lapą užpildo – atrodo - beprasmiškais ir padrikais skaičiais. Praėjus penkiasdešimčiai metų nauja moksleivių karta atidaro laiko kapsulę, o paslaptingoji keistuolės mergaitės rašliava atsiduria Kalebo rankose. Kalebo tėvas – profesorius Džonas Kostleris susidomi sūnaus parnešta mįslinga žinute. Netrukus jis ima pastebėti keistus sutapimus – pritaikius šifrą skaičiai susidėlioja į logiškas sekas, kurios nurodo pastarųjų penkiasdešimties metų katastrofas. Kuo daugiau Džonas aiškinasi skaičių paslaptis, tuo labiau jis šiurpsta. Pasirodo, kad skaičiai nurodo dar tris stichines nelaimes, kurios laukia žmonijos ateityje...

Devyniolikmetė mergina Kesė Beldon (Odette Yustman) niekuo neišsiskiria iš savo bendraamžių. Mokosi, pramogauja, juokiasi, plepa apie vaikinus ir guodžiasi draugėms. Niekuo neypatingas gyvenimas baigiasi, kuomet ją ima atakuoti dibukas – taip žydų mitologijoje vadinama nerandanti ramybės, klajojanti dvasia. Kesės vaikinas Markas ir geriausia draugė Romi kaip įmanydami stengiasi padėti bičiulei. Tačiau jauno vaikino, kažkada žiauriai nužudyto Aušvico koncentracijos stovykloje, siela merginai kelia vis didesnį siaubą ir – pamažu – realias fizines kančias. Nebelikus kitos išeities, tenka kreiptis pagalbos į jau anksčiau su panašiomis istorijomis susidūrusį paranormalių reiškinių specialistą (Gary Oldman). Tačiau ar jis sugebės išgelbėti Kesę?..