Amerikiečių epinė drama, legendinės šeimyninės sagos apie italų mafijos gimimą pirmoji dalis, pelniusi tris „Oskarus” ir keturis „Aukso gaublius”. Puikus Marlono Brando vaidmuo įvertintas „Oskaru”, kurio aktorius atsisakė. Populiariojo Mario Puzo to paties pavadinimo romano ekranizacija. Veiksmas vyksta 1945 metais Niujorke. Tarp dviejų mafijų klanų vyksta žiauri, žūtbūtinė, kruvina kova. Dono Korleonės mafija - tai pirmiausiai šeima, susijusi giminystės ryšiais, draugyste ir net meile. O klano galva yra visų krikštatėvis tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme. Kruvinų kovų scenos ir idiliški šeimos švenčių vaizdai – vestuvės, krikštynos. Don Korleonės sūnus Maikas iš švelnaus, intelektualaus jaunuolio virsta šaltakrauju diktatoriumi, kuriam svetimi tėvo mieli gestai.
Sumaniai keisdamas dabarties ir praeities scenas, Kopola pasakoja apie ryžtingo garbėtroškos, italų emigranto Vito Korleonės jaunystę, kaip jis tapo mafijos klano "krikštatėviu". Jo sūnus Maiklas pateisino tėvo lūkesčius, jam nėra moralinių užtvarų siekiant tikslų. Atmetęs senuosius pagal patriarchalinius Sicilijos mafijos santykius sukurtus įstatymus, Maiklas savo nusikaltėlių klaną paverčia pragmatiška, žiauria organizacija, kuri pamažu vis labiau įsilieja į didįjį JAV verslą.
Dvylikos metų mergaitė Matilda, grįžusi iš parduotuvės savo bute randa iššaudytą šeimą bei jame dar siautėjančius gangsterius. Mergaitę išgelbėja kaimynas Leonas, kuris yra samdomas žudikas. Matilda paprašo, kad vyras išmokytų ją šios profesijos subtilybių.
1932-ųjų rimeikas pasakoja apie gangsterio Tonio Montanos (Al Pacino) ir jo artimo draugo Menio Rei pabėgimą į Majamį. Nužudęs įtakingą kubietį Montana pagaliau gali palikti bėglių stovyklas ir keliauti po JAV. Po keleto nesėkmingų mėginimų susirasti legalų darbą Montana su Rėjum pradeda prekiauti kokainu. Tonis greitai iškyla, bet kuo jis darosi įtakingesnis, tuo labiau auga jo priešų skaičius ir paranoja. Scenarijaus autorius Oliver Stone.
„Raudona“ – ne tik legendinės Krzysztofo Kieślowskio spalvų trilogijos finalas, bet ir paskutinis režisieriaus filmas. Ženevoje gyvenanti geraširdė manekenė Valentina savo automobiliu netyčia partrenkia šunį. Savininko paieškos ją nuveda pas į pensiją išėjusį teisėją, kurio vienas mėgiamiausių užsiėmimų – elektronio sekimo įrenginio pagalba klausytis kaimyno telefono pokalbių. Užsimezgęs prieštaringas ryšys, kartu su fone vykstančiomis, iš pirmo žvilgnsnio nesusijusiomis kaimynų pavydo ir išdavystės dramomis, subtiliai primena, kad gyvenimas yra „force majeure“, nenugalima jėga, ir kad nei jo, nei jo pasekmių nuspėti ar suvaldyti neįmanoma.
XIII a. Škotijoje Viljamas Volesas veda savo žmones į sukilimą prieš Anglijos karalių, suteikusį aukštuomenei "Prima Nocta" teisę - privilegiją pasiimti neturtingas nuotakas pirmajai nakčiai. Škotai nėra patenkinti brutaliais anglais, šeimininkaujančiais jų žemėse, tačiau neturi lyderio. Volesas, narsiai gindamas savo žmones, tampa gyva legenda ir puola Angliją...
Estetiškas budistinis pasakojimas „Pavasaris, vasara, ruduo, žiema... ir vėl pavasaris“ smelkiasi į ramybės ir aistros, kančios ir palaimos, gėrio ir blogio gelmes. Nuostabaus grožio gamtos kampelyje nufilmuotoje istorijoje pasakojama apie vienuolio gyvenimo ciklą - keturis metų laikus. Pavasarį jis yra vyresnio šventiko globojamas mažas berniukas, vasarą - žmogiškus jausmus pažinęs ir meilės ištroškęs paauglys, rudenį - trečią dešimtį pradėjęs ir rankas krauju susitepęs atgailaujantis jaunuolis, žiemą - mąstantis apie vienatvę ir ieškantis savo tikrojo pašaukimo vyras. Gamtos reiškinių niekas negali pakeisti, ir režisierius brėžia lygiagretę su žmogaus amžiumi.
Per Nacių okupaciją Lenkijoje, aktorių trupė įpainiojama į kariškių lenkų misiją susekti vieną vokiečių šnipą.
Peg Boggs, vietinei Avon kosmetikos platintojai vienintelė dienos viltis sena pilis gatvės pabaigoje. Čia ji sutinka Edwardą, kurio kūrėjas mirė nespėjęs jo pabaigti. Peg nusprendžia vaikiną įsivaikinti, tad parsiveža namo. Edwardas ir jo „žirklinės“ rankos sudrumsčia ramią miestelio bendruomenę. Didelio pasisekimo sulaukia jo talentas kirpti plaukus ir gyvatvores. Tačiau gyvenimas ne visada būna mielas...
„Mėlyna“ – pirmoji legendinio režisieriaus Krzysztof Kieslowski spalvų trilogijos, kine įkūnijančios nacionalines Prancūzijos laisvės, lygybės ir brolybės vertybes, dalis. Netekusi savo talentingo kompozitoriaus vyro ir judviejų dukters automobilio avarijoje, Julie (aktorė Juliette Binoche), nors ir sugniuždyta, bando viską pradėti iš naujo. Toli nuo savojo per ramaus ir prisiminimų persmelkto užmiesčio namo, artimų žmonių, ji ieško laisvės anonimiškai ir visiškai nuo nulio pradėdama nepriklausomą gyvenimą Paryžiaus metropolyje. Ir muzika jos neapleidžia, lydi visos istorijos metu, atskleisdama savo gydančią galią ir grąžindama Julie į gyvųjų pasaulį.
Biografinėje Johnny Cash‘o dramoje atkuriamas įdomus ir įvykių kupinas muzikos garsenybės gyvenimas: sunki ir audringa jaunystė Arkanzaso medvilnės fermoje, stulbinanti šlovė, pavojingos žvaigždės gyvenimo pagundos ir, žinoma, meilė.
Prieš du tūkstančius metų dabartinė Kinija buvo padalinta į septynias karalystes. Vienai iš jų vadovavo karalius Ying Zheng, kuris nusprendė barbariškais metodais užgrobti priešininkų žemes, suvienyti Kiniją ir tapti pirmuoju šios šalies Imperatoriumi. Savo protėvių svajones jis stengėsi įgyvendinti negailestingai žudydamas žmones (dėl žiauraus charakterio istoriniuose šaltiniuose Qin karalius yra vadinamas Kinijos Cezariu) ir taip įsigijo galybę priešų.
Filmas sukurtas pagal tikrą gyvenimo istoriją. Du draugai – Enzo Molinari ir Žakas Mayol – kartu augo vienoje iš Graikijos salų. Užaugę toje pačioje vietoje, bėgant laikui neišskiriami iki šiol draugai pasuka skirtingais keliais. Vienintelis dalykas, kuris juos suartina ir atstumia tuo pačiu metu yra meilė nardymui. Tapę profesionalais Žakas ir Enzo pradeda konkuruoti dėl geriausio gilumų nardytojo titulo. O pasirodžius horizonte simpatiškajai Džoan, kuri pavergia Žako širdį, konkuravimas tarp draugų virsta tikra beprotybe. Jie jau peržengė 120 metrų ribą. Žakui ir Enzo žydra bedugnė yra mielesnė, nei gyvenimas žemėje.
Filmas apie ekscentriškąjį šokoladininką Vilį Vonką ir geraširdį berniuką Čarlį. Kilęs iš neturtingos šeimos, gyvenančios nepaprasto Vonkos šokolado fabriko šešėlyje, Čarlis netikėtai bus įtrauktas į stebuklingų nuotykių ir pašėlusių žygių sukūrį. Mat penkiems vaikams duris atvers net penkiolika metų pašaliečiams buvęs uždaras Vonkos šokolado fabrikas... Čarlis Baketas, berniukas iš neturtingos šeimos, didžiąją dalį savo laiko praleidžia svajodamas apie šokoladą, kurį labai mėgsta, bet neišgali nusipirkti. Viskas stebuklingai pasikeičia, kai Vilis Vonka, gerai žinomos Vonka šokolado imperijos vadovas, surengia konkursą, kurio metu penki vaikai gali laimėti auksinius bilietus į ekskursiją po garsųjį šokolado fabriką. Penki bilietai yra paslėpti šokolado batonėliuose, kurie yra išvežiojami po visą šalį. Mažasis Čarlis visai netikėtai savo batonėlyje suranda stebuklingąjį bilietą...
1950-tieji metai, baržoje, kursuojančioje tarp Glazgo ir Edinburgo, prieglobstį randa jaunas rašytojas Džo Teiloras. Jis keliauja drauge su anglis plukdančia šeima – Ela, jos vyru ir mažuoju sūneliu Džimiu. Vieną rūškaną rytą uosto vandenyse vyrai pastebi plūduriuojantį kūną – dar kelios akimirkos ir iš gelmės glėbio ištraukiamas jaunos merginos lavonas. Vien apatiniais vilkinti skenduolė visoje apylinkėje sukelia daugybę kalbų ir spėlionių. Policija neabejoja, kad ji – nusikaltimo auka. Ši istorija atsiduria pirmuosiuose laikraščių puslapiuose. Niekas nė neįtaria, kad paslaptingasis Džo Teiloras pažinojo mirusią merginą. Tai buvusi jo meilužė Katrina Demli, su kuria vyriškis susipažino paplūdimyje ir užmezgė keletą mėnesių trukusį romaną.