Paprastas paauglys Martis iš 80-ųjų atsitiktinai perkeliamas į 1955 metus plutonijumi varoma DeLorean laiko mašina, išrasta kiek pakvaišusio mokslininko. Marčio užduotis prieš grįžtant į savo laikmetį - "priversti" įsimylėti savo būsimuosius tėvus, kad neįvyktų ateities pakitimų.
Neįtikėtina meilės istorija apie Joelį ir Clementine, dvi priešingybes, kadaise aistringai pamilusius vienas kitą, o dabar jau benutraukiančius santykius. Visai netikėtai Joelis sužino, kad Clementine intensyviai lankosi pas psichiatrus, kur jai taikoma neįprasta procedūra: atminties ištrynimas. Joelis, savo širdyje vis dar puoselėjantis šiltus ir aistringus jausmus Clementine, negali susitaikyti, kad jo mylimoji pasiryžo dirbtinai ištrinti iš atminties visus prisiminimus, susijusius su jų meile. Pykčio ir nevilties genamas, jis taip pat nusprendžia atsikratyti prisiminimų apie Clementine pas psichiatrus... Didžioji filmo dalis kaip tik ir vyksta Joelio mintyse ir prisiminimuose, kai jam taikoma trynimo procedūra. Staiga Joelis suvokia, kad jis visai nenori pamiršti Clementine ir procedūros metu pradeda slėpti ją kituose savo prisiminimuose, kas galiausiai labai netikėtai paveikia visą jo atmintį...
Sukrečiančios istorijos centre – „Titanike“ įsiplieskę dviejų socialinės ir turtinės prarajos skiriamų jaunų žmonių – septyniolikmetės aukštuomenės damos Rouz ir valkataujančio dailininko Džeko, paskutinę akimirką kortomis išlošusio bilietą ir įsėdusio į laivą, – jausmai. Tačiau jų meilei lemta liepsnoti tik vieną naktį... Po 84 metų 101-ų sulaukusi Rouz proanūkei papasakos šią tragiškos meilės ir didžiausios katastrofos istoriją...
Išsiskyręs su savo gražiąja žmona, prancūze Dominique, lenkas kirpėjas Karolis beviltiškai blaškosi Paryžiaus gatvėmis neturėdamas nei pinigų, nei paso. Pagaliau sugebėjęs grįžti į Varšuvą jis pradeda regzti keršto planą siekdamas atsiteisti su savo buvusia žmona. Įvaldęs prekybos juodojoje rinkoje dėsnius jis smarkiai pralobsta ir plano įgyvendinimas tampa pasiekiamas ranka. Tiesa, jis negalėjo numatyti, kad tobulam jo įgyvendinimui kelią pastos meilė.
Haroldas Krikas yra užkietėjęs vienišius, kuris maniakiškai dievina skaičius. Galbūt todėl jis dirba auditoriumi mokesčių inspekcijoje ir kiekvieną dieną privalo kantriai skaičiuoti. Tačiau vieną ypač neįprastą dieną griežtomis taisyklėmis ir skaičiais apribotas auditoriaus rutininis pasaulis subyra į šipulius. Tą nelemtą ir juodą trečiadienį Haroldas prisimins ilgai. Pirmoji problema - sugenda jo laikrodis, kuris iki šiol buvo nepakeičiamu pagalbininku ir ištikimiausiu draugu. Antroji ir žymiai rimtesnė problema - jis pradeda girdėti nepažįstamą balsą. Šio paslaptingo britišku akcentu paryškinto moteriško balso daugiau niekas negali girdėti. Haroldas iš pradžių net nesugeba suvokti, kam priklauso tas mistinis balsas.
Valdingu charakteriu pasižyminti Barbara Kovet dirba vienoje Londono mokykloje. Ji sugeba pažaboti pačius nepaklusniausius mokinius, tačiau iš tiesų po griežtumo kauke slypi vienišas, draugų ir artimųjų neturintis žmogus, vakarais savo mintis išliejantis nesibaigiančiame dienoraštyje. Kol vieną dieną mokykloje ir Barbaros gyvenime atsiranda Šeba. Nuoširdi, šilta dailės mokytoja, turinti gražią šeimą, randa kelią į Barbaros širdį. Įsiliejusi į Šebos gyvenimą, pagyvenusi moteris joje randa ištikimą draugę, kurios visada ieškojo. Tačiau viena netikėtai atskleista intymi paslaptis visam laikui pakeičia jų draugystę...
Po pergalės prieš Šrederį vėžliukai išsibarstė po visą pasaulį. Tačiau Niujorke bręsta naujas pavojus – pramonininkas Maksas Vintersas surinko senovinių monstrų-karių armiją. Pasauliui gresia rimtas pavojus. Vieninteliai, kas gali jį išgelbėti – vėžliukai nindzės.
Marta Bek ir Raimonas Martinezas – serijiniai žudikai. Jų aukos – vienišos moterys, kurias suvilioja pažintiniai skelbimai laikraščiuose. Įsimylėjėlių porelei sekasi – jie nepagaunami, tačiau, kai mirčių skaičius pasiekia dvi dešimtis, nusikaltėliai pagaliau susekami. Šią keistą meilės istoriją vainikuoja dar keistesnis likimas – mirties nuosprendis herojams įvykdomas tą pačią dieną...