1944 metų gegužės 6 diena. Tą dieną sąjungininkų armijos išsilaipina Normandijoje. Jauni amerikiečių kareiviai nežino, koks pragaras jų laukia, ir kupini ryžto bei vilties veržiasi į krantą, kur siaučia švininis priešo uraganas... Kapitonui Džonui Mileriui – tai didžiausias ir žiauriausias iš patirtų mūšių. Našlės Rajan trys sūnūs žuvo kare, liko vienintelis – eilinis Rajanas. Aukšti armijos pareigūnai nutaria, kad karas jau baigėsi ir jaunuolis privalo grįžti namo, rūpintis skausmo palaužta motina. Kapitonas Džonas Mileris ir septyni geriausi jo kareiviai gauna įsakymą rasti priešo užnugaryje besikaunantį Rajaną ir sveiką gyvą atgabenti į armijos štabą...
1943 metai. Anglų karo belaisviai patenka į japonų stovyklą Birmos džiunglėse. Anglų belaisviams vadovauja pulkininkas Nikolsonas, kuris laikosi nuomonės, kad, jei jis ir jo kariai Singapūre pasidavė į nelaisvę karo vadovybės nurodymu, tai jis ir nelaisvėje lieka karo tarnyboje. Japonų stovyklos vadas pulkininkas Saito turi įsakymą pastatyti tiltą per Kvai upę. Tilto statyba vyksta labai lėtai. Saito visaip bando priversti anglų karininkus dirbti. Galų gale Saito nusileidžia ir sutinka, kad belaisviams vadovautų anglų karininkai. Nikolsonas su kitais karininkais pažada baigti statyboje sabotažus ir laiku pastatyti gerą tiltą. Jis nori, kad jo žmonės tikrai parodytų, ką gali. Karas ne amžinas. Pasibaigus karui visi galės didžiuotis, kad anglų belaisviai pastatė tokį nuostabų tiltą. Tuo tarpu JAV karo vadai organizuoja statomo tilto sprogdinimo operaciją. Diversantų užduotis: susprogdinti tilto atidarymo iškilmių proga pravažiuojantį traukinį...
Mažoji Čijo ramiai augo neturtingame žvejų kaimelyje, kol nelemtą dieną jos šeimos neištiko nelaimė – mirė Čijo motina. Našliui tėvui teko nepavydėtina dalia auginti dvi dukras. Nebegalėdamas mergaičių išmaitinti tėvas parduoda jas į Kiotą. Čia prasideda seserų vargai. Palydėtos į didmiestį įtakingo Pirmininko vyresnioji Čijo sesuo patenka tiesiai į žemiausio rango viešnamį, o vos devynerių sulaukusiai Čijo pasiseka – ji atsiduria vienuose garsiausių geišų namų ir patenka į šeimininkės – Motinėlės globą. Mergaitė tampa tarnaite, dirbančia tik už maistą ir stogą virš galvos, kol vyresnioji nenuspręs, kad ji tinkama tapti geiša.
Filmas pradedamas Gandžio nužudymo scena. Vėliau siužetas persikelia į Pietų Afriką, kur jaunas teisininkas Mohandas Gandis išmetamas iš traukinio, už tai, kad būdamas spalvotasis, keliavo pirma klase. Jis suorganizuoja vietinę indų bendruomenę siekti lygių teisių su kitais Britų imperijos piliečiais. Nors Gandis kelis kartus buvo suimtas, jam dalinai pavyko iškovoti geresnes teises indams. Grįžęs į Indiją jis sutinkamas kaip didvyris, pakviečiamas į Indijos nacionalinę tarybą, kur Indijos lyderiai (Džina, Nehru ir kt.) skatina Gandį pasinaudoti savo populiarumu ir padėti nuversti britų valdžią. Tačiau Gandis nėra linkęs veltis į politiką, jam taip pat nepriimtinas smurtiškas pasipriešinimas.
Prieš šešiasdešimt metų JAV ir Japonijos armijos susitiko Ivo Džimos saloje. Po kelių dešimtmečių keli šimtai laiškų buvo iškasti iš kietos Ivo Džimos žemės. Šie laiškai suteikia balsus ir veidus saloje kovojusiems vyrams bei išskirtiniam jų generolui. Japonų gynybai vadovauja Generolas Tadamichi Kuribayashi. Su nedidelėmis gynybos pajėgomis, kurias iš esmės sudarė tik japonų kareivių ryžtas ir vulkaninis salos peizažas, beprecedentė Generolo Kuribayashi taktika lemia netikėtą posūkį kare. Jo dėka mūšis, iš kurio amerikiečiai tikisi greitos ir lengvos pergalės, virsta herojiška ir sumania kova, trukusia net 40 dienų. Beveik 7000 amerikiečių karių žuvo Ivo Džimoje. 20 000 japonų karių krito kovoje. Juodas Ivo Džimos smėlis sugėrė jų visų kraują, tačiau pasiaukojimas, jų pasipriešinimas, jų drąsa ir užuojauta išliko gyvi jų laiškuose, siųstuose namo.
Uralo kalnuose gimęs Vasilijus Zaicevas nuo pat vaikystės buvo mokomas šaudyti. Jis turėjo nepaprastai taiklią akį. Jo ginklo gaidukas nesudrebėdavo niekada. Prasidėjus karui, Vasilijus tapo vienu iš pagrindinių Stalino vadovaujamos rusų armijos snaiperių, ginančių sugriuvusio miesto tvirtoves. Vos per keletą savaičių jaunuolis nutraukė daugiau nei 140-ties vokiečių kareivių gyvybes, sunaudodamas tik po 1 - 2 kulkas vienam taikiniui. Gandas apie Vasilijų Zaicevą pasiekia patį Hitlerį. Pastarasis nejuokais susirūpina ir į Stalingrado mūšį meta dar vieną savo kozirį: į miestą prie Volgos išvyksta profesionalus ir bebaimis nacių snaiperis Maršalas Kionigas. Jo užduotis - pašalinti garsiausią Rusijos snaiperį Vasilijų Zaicevą. Jam atvykus, miesto griuvėsiuose prasideda nenuspėjamas ir neįtikėtinas dviejų profesionalių snaiperių žaidimas. Jam pasibaigus, iš dviejų liks tik vienas. Kas nugalės?
Tikrais įvykiais paremtas filmas „Paslėptas gyvenimas“ pasakoja tylaus didvyrio Franco Jagerštaterio istoriją. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Austrijos valstietis atsisakė kautis nacistinės Vokietijos pusėje. Kaltinimų išdavyste ir egzekucijos grėsmės akivaizdoje Franco Jagerštaterio dvasios stiprybę palaikė tvirtas tikėjimas, neblėstanti meilė žmonai Fani bei savo vaikams.
1943-ieji metai. Prancūzų kolonijos gyventojai prisjungia prie prancūzų kariuomenės, kad apgintų savo tolimąją gimtinę nuo nacistų. Šie didvyriai jau seniai buvo pamiršti istorijos, bet jų žygdarbiai išliko žmonių širdyse. Jų dėka buvo laimėtos pergalės Italijoje, Provanse, Vozge, Elzase.