Dievo miestas - tai Brazilijos sostinė Rio de Žaneiras. Tiksliau, jos priemiesčio rajonai, kur į akis krenta ypač skurdus gyvenimas. Iš tiesų, Dievo čia niekur nėra. Pavydas, godumas, narkotikai, pinigai ir žmogžudysčių kraujas karaliauja šio miesto gatvėse. Roketas ir Mažasis Ze net neįsivaizdavo, kokius gyvenimo kelius jiems parinks likimas. Prieš dešimtį metų jie neturėjo pinigų, daug svajojo ir žaidė futbolą, bet negalėjo nepastebėti tikrosios realybės. Vaikų akyse sparčiai formavosi pirmosios gatvės gaujos, kurių nariai kraudavosi turtus iš narkotikų pardavimų ir organizuotų vagysčių. Tokiu būdu mažieji berniukai taip pat buvoi įtraukti į kriminalinę veiklą, nes tiesiog neturėjo kitokios išeities.
„Kelyje“ Federico Fellini samprotauja, ar žmogaus likimas yra nulemtas iš anksto. Ieškantis pagalbininkės savo pasirodymui cirkininkas Dzampano nutaria įsigyti Dželsominą – naivią merginą, savo elgesiu primenančią Charles‘o Chaplino filmų personažus. Nepaprastai nuoširdų ir emocionalų vaidmenį suvaidino režisieriaus žmona Giulietta Masina. Kartu jie rengia pasirodymus gatvėje, bet šią keistą sąjungą sunku būtų pavadinti laimingą. Dzampano nesibodi pakelti prieš ją ranką bei nuolat flirtuoja su kitomis moterimis, tačiau, kad ir ką jis bepadarytų, Dželsomina nesiryžta jo palikti. Paaiškinti Dzampano motyvaciją jos draugijoje irgi nėra lengva, tik filmo pabaigoje jam lemta suprasti, kad prarado vieną brangiausių jo likimo kelyje sutiktų žmonių.
Angelai Damielis ir Kasielis nusileidžia į Berlyną, miestą, besigydantį karo paliktas žaizdas. Tiesa, Berlyno viduryje nusidriekusi siena vis dar skiria Vokietiją į dvi dalis. Vaikščiodami tarp žmonių, angelai girdi visas praeivių mintis. Angelas Damielis pamilsta vienišą artistę ir pasiryžta tapti žmogumi – pajusti šąlančias rankas, pasimėgauti kava su cigarete ir patirti visas žmogiškas emocijas.
Hansas (Harry Earles) įsimylį oro trapecijos atlikėją Kleopatrą (Olga Baclanova). Kleopatra tik naudojasi jo dėmesiu dėl pramogos ir turi romaną su Herakliu (Henry Victor). Netrukus porelė išgirsta apie didelį Hanso palikimą ir nusprendžia jį pasisavinti. Kleopatrai tik reikės ištekėti už neūžaugos ir jį nunuodyti. Kadangi filmas vyksta tokioje avangardinėje aplinkoje, čia sutiksime begalę keistų personažų, kaip žmogų-skeletą, Siamo dvynes, bekojį žmogų, barzdotą moterį, asmenį turintį vyriškų ir moteriškų bruožų, protiškai atsilikusį "mažagalvį" su išplėstu veidu, žmogų-liemenį, kuris neturi nei rankų, nei kojų ir begalę kitų. Filmas tiesiog nenustoja į ekraną mėtyti vis keistesnes asmenybes laikui bėgant. Gal kas galvoja, kaip jiems pavyko padaryti tokį įtikinama grimą? Atsakymas paprastas, visi šiame filme pavaizduoti keistuoliai yra tikri išsigimėliai, užtat čia ir išryškėja filmo dokumentikos dalelės.
„Didelė žuvis“ pasakoja istoriją tarp mirštančio tėvo Edvardo Bloomo (Albertas Finney) ir jo sūnaus Willo (Ewanas McGregoras), kuris bando sužinoti daugiau apie savo tėvą, rinkdamas įvairias istorijas, kurias jam papasakojo. Taigi Will atkuria savo gyvenimą legendų ir mitų serijoje, įkvėptoje kelių jam žinomų faktų. Bet iš savo motinos Sandy noro vėl suvienyti tėvą su sūnumi jis pradeda suprasti tėvo nesantaiką. Jo pasakojimuose yra kelionių aplink pasaulį ir kliedesių, apimančių milžinus, tornadas ir raganas.