Garsi teatro aktorė Elizabet Vogler vieno spektaklio metu netikėtai nutyla. Ji nebepajėgia ištarti nei žodžio. Nustatęs, kad moteris psichiškai sveika, tik panirusi į keistą būseną, daktaras pasiūlo pailsėti. Elizabet išvyksta prie jūros, o ją lydi slaugė Alma. Aktorė visą laiką tyli, o slaugė – nepaliaudama kalba. Pasakoja savo slapčiausius išgyvenimus – apie sužadėtinį, prarastą meilę, abortą. Taip mėgindama išprovokuoti kalbėti ir Elizabet. Vėliau Almai pavyksta išsiaiškinti ir slaptas, itin skausmingas aktorės gyvenimo detales. Moterų santykiai pereina visus psichologinius etapus – nuo gailesčio iki neapykantos, nuo švelnumo iki užsiplieskimo fiziškai sužaloti. Moterys nenorom viena kitoje atpažįsta save.

Istorija apie astronautą, kurio laivas po ilgos kosminės kelionės patiria katastrofą ir atsiduria tolimoje planetoje. Netrukus astronautas supranta, kad ją valdo kalbančių ir mąstančių beždžionių gentis, kuri čia sukūrė sudėtingą civilizaciją. Joje viskas apversta aukštyn kojomis: žmonės yra kriuksinčios primityvios būtybės, laikomos uždarytos tarsi gyvuliai. Kai beždžionių vadas suvokia, jog atvykėlis moka kalbėti, ima jį medžioti, bet kitos beždžionės padeda jam išsigelbėti ir papasakoja planetos atsiradimo istoriją, kurią išgirdus tam pasišiaušia plaukai.

Christianas – graikiškasis Orfėjus – gyvena degraduojančios bohemos aplinkoje, tačiau tokioje tamsybėje atranda savąjį žėrintį deimantą – meilę Satine. Tačiau tuo tarpu Satine blaškosi tarp meilės Christianui ir kito vyro manijos…Ji kovoja su Paryžiaus “purvinosios” bohemos įdiegtomis vertybėmis ir su savo jausmais… Tačiau gyvenimas pats sustato viską į savo vietas. Nuostabus mylimųjų duetas meilės žodžius perduoda šiuolaikinėmis dainomis...

Dre Parkeris – paprastas 12-metis, gyvenantis Detroite su mama. Tačiau jo laukia nepaprastas išbandymas – berniuko mama gauna darbą Kinijoje. Įveikę pusės paros kelią lėktuvu, Dre ir jo mama galiausiai atsiduria naujoje šalyje, naujame mieste, naujame bute. Dre mama aikčioja ir žavisi kiekviena egzotiškos šalies smulkmena: tai architektūra, tai žmonėmis, tai ledais. Tačiau Dre toks gyvenimo pokytis tolygus tragedijai. Jis pasiilgsta Detroito, draugų, laisvalaikio... Dre viską atiduotų, jei tik galėtų grįžti atgal į JAV. Dre Kinija ima patikti, kai jis susipažįsta su Mei Jing – mergaite, drauge su juo lankančia mokyklą. Jis akimirksniu susižavi ja ir, jo laimei, jausmas pasirodo esąs abipusis. Deja, jų draugystė nepatinka mokyklos peštukui Čengui. Jis ir jo gauja ima persekioti Dre,

Nuo praeities pabėgti bandantys kaubojai gano gyvulius atviruose laukuose ir gyvena šalia jų, toli nuo galiojančių įstatymų. Kai negailestingas piktasis fermeris Dentonas Baksteris pabando juos išvyti iš apylinkių, taikus kaubojų gyvenimas padaro žiaurų posūkį ir pavirsta šiukrščiausiu ir įtempčiausiu susišaudymu iš visų matytų filmuose, nes du vyrai kovoja dėl garbės, teisingumo ir sparčiai nykstančio gyvenimo būdo.

1890-ieji. Milžiniška šėlstanti smėlio audra, galingas skėrių antplūdis, užtemdantis negailestingai kepinančią saulę, ir kiti sunkiai protu suvokiami mirtini spąstai. Tai tik keletas nepaprastai pavojingų kliūčių, kurios laukia šauniausio Vakaruose ilgų distancijų raitelio – amerikiečio „Pony Express“ kurjerio Frenko Hopkinso – ir jo mustango Idalgo. Jiedu dalyvauja sunkiausiose ir pavojingiausiose lenktynėse „Ugnies vandenynas“. Frenkas – pirmasis ne karališko kraujo ir ne arabiškos kilmės vyras, arabų šeicho pakviestas dalyvauti šiose lenktynėse. Čia varžosi geriausi ristūnai ir raiteliai, jiems ne tik tenka įveikti tris tūkstančius mylių saulės išdegintoje Arabijos dykumoje, bet ir perprasti piktus priešininkų kėslus.

Turtingas gražuolis Deividas pasiekė gyvenime tiek, kiek kitas galėtų tik pasvajoti: geras darbas, prabangios mašinos, pinigai ir merginos, kurios tik ir laukia jo skambučio. Per savo gimtadienio vakarėlį jaunuolis pirmą kartą susipažįsta su geriausio draugo mergina, vardu Sofia, ir praleidžia su ja naktį, kalbėdamas apie praeitį ir pomėgius. Kitą rytą netikėtai sutikta buvusi meilužė Džiuli pasisiūlo pavėžėti savo automobiliu. Jis nesipriešina ir pasirašo sau mirties nuosprendį, nes pavydžioji mergužėlė nusprendžia mašina dideliu greičiu skristi nuo tilto ir nusižudyti. Po avarijos Deividas išgyvena, bet jo gražus veidas lieka neatpažįstamai subjaurotas. Jaunuolis puola į paniką ir depresiją, bet greitai viskas pasikeičia į gerąją pusę. Gydytojas pasiūlo jam atlikti plastinę veido operaciją, o žavioji Sofia prisipažįsta jį mylinti. Tačiau netrukus blogi bei nenuspėjami dalykai ir vėl prasideda. Deividas lieka vienas ir dar apkaltintas žmogžudyste.

„Tender baras“ sukurtas pagal to paties pavadinimo autobiografinę Johno Moringerio knygą ir pasakoja apie jo vaikystę ir paauglystę septintojo dešimtmečio Jungtinėse Valstijose. Moringeris užaugo be tėvo, kuris paliko šeimą, todėl jo dėdė Charlie, dirbęs barmenu, ėmėsi berniuko auklėjimo.