1944 metų gegužės 6 diena. Tą dieną sąjungininkų armijos išsilaipina Normandijoje. Jauni amerikiečių kareiviai nežino, koks pragaras jų laukia, ir kupini ryžto bei vilties veržiasi į krantą, kur siaučia švininis priešo uraganas... Kapitonui Džonui Mileriui – tai didžiausias ir žiauriausias iš patirtų mūšių. Našlės Rajan trys sūnūs žuvo kare, liko vienintelis – eilinis Rajanas. Aukšti armijos pareigūnai nutaria, kad karas jau baigėsi ir jaunuolis privalo grįžti namo, rūpintis skausmo palaužta motina. Kapitonas Džonas Mileris ir septyni geriausi jo kareiviai gauna įsakymą rasti priešo užnugaryje besikaunantį Rajaną ir sveiką gyvą atgabenti į armijos štabą...
Turtinga moteris ir draudimo agentas planuoja nužudyti jos nieko neįtariantį vyrą, kai jis pasirašo dvigubos žalos atlyginimo polisą. Kalifornijos aplinkoje nusikaltimo bendrininkai planuoja tobulą žmogžudystę, kad gautų draudimą, kuris sumokamas dvigubai, jei mirtis yra atsitiktinė.
Bedarbis bulvarinių skaitalų rašytojas Holly Martinsas atvyksta į pokario Vieną, karą laimėjusių sąjungininkų suskirstytą į sektorius. Ten atsargų trūkumas išaukštino juodosios rinkos klestėjimą. Jis atvyksta pakviestas buvusio mokyklos draugo Hario Laimo, kuris jam pasiūlė darbą, tačiau sužino, kad Laimas neseniai žuvo eismo įvykyje. Kalbėdamasis su Laimo draugais ir bendraminčiais, Martinsas netrukus pastebi, kad kai kurios istorijos nenuoseklios, ir nusprendžia sužinoti, kas iš tikrųjų nutiko Hariui Laimui.
1943 metai. Anglų karo belaisviai patenka į japonų stovyklą Birmos džiunglėse. Anglų belaisviams vadovauja pulkininkas Nikolsonas, kuris laikosi nuomonės, kad, jei jis ir jo kariai Singapūre pasidavė į nelaisvę karo vadovybės nurodymu, tai jis ir nelaisvėje lieka karo tarnyboje. Japonų stovyklos vadas pulkininkas Saito turi įsakymą pastatyti tiltą per Kvai upę. Tilto statyba vyksta labai lėtai. Saito visaip bando priversti anglų karininkus dirbti. Galų gale Saito nusileidžia ir sutinka, kad belaisviams vadovautų anglų karininkai. Nikolsonas su kitais karininkais pažada baigti statyboje sabotažus ir laiku pastatyti gerą tiltą. Jis nori, kad jo žmonės tikrai parodytų, ką gali. Karas ne amžinas. Pasibaigus karui visi galės didžiuotis, kad anglų belaisviai pastatė tokį nuostabų tiltą. Tuo tarpu JAV karo vadai organizuoja statomo tilto sprogdinimo operaciją. Diversantų užduotis: susprogdinti tilto atidarymo iškilmių proga pravažiuojantį traukinį...
Prieš šešiasdešimt metų JAV ir Japonijos armijos susitiko Ivo Džimos saloje. Po kelių dešimtmečių keli šimtai laiškų buvo iškasti iš kietos Ivo Džimos žemės. Šie laiškai suteikia balsus ir veidus saloje kovojusiems vyrams bei išskirtiniam jų generolui. Japonų gynybai vadovauja Generolas Tadamichi Kuribayashi. Su nedidelėmis gynybos pajėgomis, kurias iš esmės sudarė tik japonų kareivių ryžtas ir vulkaninis salos peizažas, beprecedentė Generolo Kuribayashi taktika lemia netikėtą posūkį kare. Jo dėka mūšis, iš kurio amerikiečiai tikisi greitos ir lengvos pergalės, virsta herojiška ir sumania kova, trukusia net 40 dienų. Beveik 7000 amerikiečių karių žuvo Ivo Džimoje. 20 000 japonų karių krito kovoje. Juodas Ivo Džimos smėlis sugėrė jų visų kraują, tačiau pasiaukojimas, jų pasipriešinimas, jų drąsa ir užuojauta išliko gyvi jų laiškuose, siųstuose namo.
Uralo kalnuose gimęs Vasilijus Zaicevas nuo pat vaikystės buvo mokomas šaudyti. Jis turėjo nepaprastai taiklią akį. Jo ginklo gaidukas nesudrebėdavo niekada. Prasidėjus karui, Vasilijus tapo vienu iš pagrindinių Stalino vadovaujamos rusų armijos snaiperių, ginančių sugriuvusio miesto tvirtoves. Vos per keletą savaičių jaunuolis nutraukė daugiau nei 140-ties vokiečių kareivių gyvybes, sunaudodamas tik po 1 - 2 kulkas vienam taikiniui. Gandas apie Vasilijų Zaicevą pasiekia patį Hitlerį. Pastarasis nejuokais susirūpina ir į Stalingrado mūšį meta dar vieną savo kozirį: į miestą prie Volgos išvyksta profesionalus ir bebaimis nacių snaiperis Maršalas Kionigas. Jo užduotis - pašalinti garsiausią Rusijos snaiperį Vasilijų Zaicevą. Jam atvykus, miesto griuvėsiuose prasideda nenuspėjamas ir neįtikėtinas dviejų profesionalių snaiperių žaidimas. Jam pasibaigus, iš dviejų liks tik vienas. Kas nugalės?
Slaptosios agentūros agentė Reičel Stoun turi sukliudyti programšiui pavogti vertingiausią ir pavojingiausią jų nuosavybę - ginklą kodiniu pavadinimu „Širdis“.
Veiksmas kaip ir pirmajame filme vyksta Jamaikoje. Paslaptingomis aplinkybėmis žūva trys britų agentai. Išsiaiškinti tai pavedama Bondui. Narkotikų mafijos bosas daktaras Kananga tiek suįžūlėjo, kad jo grobuoniškas apetitas pastūmėjo Amerikos civilizaciją prie visiško išnykimo ribos. Narkotikų prekyba paėmė visus pasaulio kampelius ir stumia ekonomiką į pražūtį. Bondui teks susikauti ne tik su žiauriu piktadariu, bet ir nugalėti nepaprastus vudu išpažinėjų kerus. Gražuolė vudu šventikė skaito žmogaus ateitį iš taro kortų. Netrukus ji praranda savo galias ir nekaltybę, mat įsimyli neprilygstamąjį Džeimsą Bondą.
CŽV agentas Edvardas Vilsonas (akt. Mattas Damonas) žino visus misijos Kiaulių įlankoje niuansus ir turi priėjimą prie slaptos informacijos. CŽV direktoriaus pareigas užimantis senatorius Filipas Alenas (akt. Williamas Hurtas) gavo užduotį išsiaiškinti numalšinto užpuolimo priežastis ir privalo paruošti detalią ataskaitą JAV prezidentui, todėl reikalauja konkrečių atsakymų iš Edvardo Vilsono. Būtent jo pečius užgula atsakomybė išsiaiškinti išdaviko asmenybę. Kadangi kruopščiai suplanuotas sąmokslas buvo akylai saugomas nuo pašalinių akių, tai beveik niekam abejonių nekelia šiurpinantis faktas, kad Kubos vadovybę įspėti galėjo tik labai aukštas pareigas užimantis žmogus. Jaunasis pareigūnas revizuoja žvalgybos surinktus ir nežinomo liudininko pateiktus svarbius duomenis, nagrinėja nekokybišką nuotrauką, klausosi prasto garso įrašo kasetėje ir tikisi nustatyti įslaptintą informaciją nutekinusį tautietį.
Antrojo pasaulinio karo metu naciai ir jiems tarnaujantys parsidavėliai lietuviai užpuolė aristokratų grafų Lekterių rezidenciją. Tik vyriausiajam garbingos ir kilmingos šeimos sūnui Hanibalui pavyksta išsaugoti gyvybę. Jis sėkmingai nusigauna į Prancūziją, tačiau praeities įvykių ištrinti iš atminties nesugeba – ateina laikas negailestingam kerštui...