Džokeris, ko gero, yra vienas spalvingiausių blogiukų kino istorijoje. „Gimęs“ 1940 m., be daugybės komiksų, Džokeris iki šiol yra pasirodęs daugiau nei 250-yje filmų, televizijos serialų, knygų ir vaizdo žaidimų. Didžiuosiuose ekranuose Džokeris debiutavo 1966-aisiais, tačiau tikra megažvaigžde tapo 1989 m., kuomet jį suvaidino pats Džekas Nikolsonas. Venecijos kino festivalyje Geriausiu metų filmu pripažintoje juostoje režisierius Todd Phillips pateikia dar nematytą Džokerio atsiradimo istoriją. Gotamo mieste savo vietos gyvenime nerandantis Artūras Flekas (aktorius Joaquin‘as Phoenix‘as) dienomis dirba samdomu klounu, o vakarais stengiasi prasimušti kaip „stand-up“ komikas. Deja, nesėkmingai. Suirzęs, nusivylęs ir kartėlio kupinas Flekas vieną dieną tampa chuliganų auka. Galutinai nusivylęs ir ėmęs prarasti sveiką protą, Flekas pamažu ima virsti cinišku, žiauriu ir negailestingu Džokeriu.

Pietų Los Angelo patruliai Brainas ir Maikas – nuostabūs partneriai ir geri bičiuliai, kovojantys didelio miesto gatvėse prieš įvairaus plauko nusikaltėlius ir maniakus. Atlikę keletą sėkmingų operacijų ir konfiskavę meksikiečių mafijos pinigus bei ginklus, jie užsitraukia didžiulę nusikalstamos grupuotės rūstybę. Įtempto siužeto istorijoje bičiuliai ne tik kovos prieš nusikalstamumą „angelų“ mieste, bet ir saugos savo gyvybę, nuo atleisti nelinkusių mafijos vadeivų.

Pasaulinio lygmens, pagal Viljamo Šekspyro tragediją „Romeo ir Džuljeta“ pastatytas 1961-ųjų metų kino miuziklas „Vestsaido istorija“, pelnęs net dešimt „Oskaro“ statulėlių, iki šiol yra laikomas labiausiai apdovanotu miuziklu Holivudo istorijoje. Mintis sukurti pjesę apie šiuolaikinius Romeo ir Džuljetą dramaturgui J.Robinui ir kompozitoriui L.Bernsteinui kilo dar 1949-aisiais. Tuomet pagausėjo puertorikiečių emigracija į turtingas Jungtinės Amerikos Valstijas, o dalis amerikiečių jaunimo atvykėlius sutiko nusiteikę priešiškai, ir tai ne sykį sukėlė muštynes, smurtą, šiurkščius susidūrimus. Tokie įvykiai paskatino sukurti „Vestsaido istoriją“, pirmąjį miuziklą nagrinėjantį aktualias to meto amerikiečių jaunimo problemas, itin subtiliai pasakojusį apie tragišką dviejų mylinčių širdžių - puertorikietės Marijos ir amerikiečio Tonio - likimą.

Nuo paskutinio susitikimo Kelvino kirpykloje praėjo daugiau nei 10 metų. Kelvinas ir jo ilgametė komanda tebėra čia, tačiau kirpykloje įvyko keletas svarbių pokyčių. Labiausiai pastebima, kad kadaise buvusi vyrų šventovė dabar yra bendra. Moterys į kirpyklą įneša savo dramų ir apkalbų bei nuolat meta iššūkį vaikinams. Nepaisant gerų laikų ir bičiulystės kirpykloje, rajono bendruomenė ėmė blogėti, todėl Kelvinas ir komanda priversti suvienyti jėgas, kad išgelbėtų ne tik kirpyklą, bet ir rajoną.