Antrasis pasaulinis karas, Kasablanka. Amerikos emigrantas Rikas Bleinas vadovauja populiariausiam naktiniam klubui mieste. Ciniško vienišo vilko Bleino rankose atsitiktinai atsiduria du vertingi laiškai. Nacių majorui Štraseriui atvykus į Kasablanką, jam pataikaujantis policijos kapitonas Reno padarys viską, kad jam įtiktų. Jis netgi sulaikys čekų pogrindžio vadą Viktorą Lazlo. Rikas labai nustemba išvydęs Lazlo kartu su Ilsa, savo sena meile. Rikas pyksta ant Ilsos, nes kadaise Paryžiuje ji jį paliko, tačiau išaiškėjus, kad tam buvo rimta priežastis, jiedu planuoja pasinaudoti laiškais ir kartu pabėgti.
Hansas (Harry Earles) įsimylį oro trapecijos atlikėją Kleopatrą (Olga Baclanova). Kleopatra tik naudojasi jo dėmesiu dėl pramogos ir turi romaną su Herakliu (Henry Victor). Netrukus porelė išgirsta apie didelį Hanso palikimą ir nusprendžia jį pasisavinti. Kleopatrai tik reikės ištekėti už neūžaugos ir jį nunuodyti. Kadangi filmas vyksta tokioje avangardinėje aplinkoje, čia sutiksime begalę keistų personažų, kaip žmogų-skeletą, Siamo dvynes, bekojį žmogų, barzdotą moterį, asmenį turintį vyriškų ir moteriškų bruožų, protiškai atsilikusį "mažagalvį" su išplėstu veidu, žmogų-liemenį, kuris neturi nei rankų, nei kojų ir begalę kitų. Filmas tiesiog nenustoja į ekraną mėtyti vis keistesnes asmenybes laikui bėgant. Gal kas galvoja, kaip jiems pavyko padaryti tokį įtikinama grimą? Atsakymas paprastas, visi šiame filme pavaizduoti keistuoliai yra tikri išsigimėliai, užtat čia ir išryškėja filmo dokumentikos dalelės.
Kalbėdami apie karo filmus, kritikai visuomet pamini Lewiso Milestono šedevrą sukurtą dar 1930-aisiais metais. Tuomet gimė geriausia Eriko Marijos Remarko romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija, iki šiol laikoma viena geriausių karo dramų. Jauno idealisto Polio Boimerio trumpo gyvenimo istorija tapo aistringu kaltinimu militaristinei politikai ir tobulai įkūnijo Pirmojo pasaulinio karo apkasuose pražudytos „prarastosios kartos“ atminimą. Organizuodami filmavimus kino studijos „Universal“ vadovai negailėjo lėšų nei karo scenoms, nei moderniausioms tų laikų technologijoms. Šiais laikais šis senas, bet nepasenęs Lewiso Milestono filmas laikomas karinės dramos etalonu. Filmas apdovanotas dviem pagrindiniais tų metų Oskarais: už geriausią metų filmą ir režisūrą.
1946 m. Neseniai baigėsi Antrasis pasaulinis karas. Johannas Hubermannas JAV teismo buvo pripažintas vokiečių šnipu ir nuteistas dvidešimčiai metų kalėti. Jis turi dukrą Alicia, kuri kartą vakarėlyje susitiko su FTB agentu Davlinu, kuris Rio de Žaneire turėtų atskleisti nacių sąmokslą.
Genialiojo italų kino režisieriaus Bernardo Bertolučio („Paskutinis tango Paryžiuje", „Svajotojai", „Pavogtas grožis") epinėje juostoje pasakojama dramatiška paskutiniojo Kinijos Imperatoriaus Pu Yi gyvenimo istorija. Vos trejų metų sulaukusiam vaikui atiteko garbingiausias titulas, sostas, turtai, valdžia. 1908-aisiais metais niekas nė neįtarė, kad mažasis Imperatorius bus paskutinysis galingos ir senos dinastijos, tūkstančius metų valdžiusios Kiniją, sosto paveldėtojas...
Šiaurės Korėjos šnipo sūnus nusprendžia sekti savo tėvo pėdomis, norėdamas apginti savo mažąją sesutę.
Janas, Pėteris ir Julija išgyvena romantiškiausią ir pavojingiausią metą – jaunystę, pilną revoliucinių idealų. Jauni maištautojai nenumaldomai trokšta pakeisti pasaulį. Jie gyvena labai kukliai, sunkiai dirba už mažus atlyginimus ir velniškai nekenčia prabangos pertekusių turtuolių. Jie nori apversti pasaulį, padaryti skurdžius turtingais, o turtingus priversti būti dosniais. Tiesą sakant, jų jaunystės nerūpestinga nepavadinsi. Niokodami svetimus namus ir net užgrobę įkaitą, trijulė kenčia ir nuo širdies problemų: Julija jaučia vienodą palankumą abiem bičiuliams. Ką daryti su įkaitu? Kaip ištrūkti iš meilės trikampio? Viskas labai paprasta – įkaitą paleisti, o gyventi trise – juk tai nuostabu! Kai kurie „Svajotojai“ nesikeičia...
Filmas pasakoja apie ateivių laivą, kuris netikėtai nukrito miesto centre. Žmonės, kurie matė šį įvykį, pradėjo abejoti ne tik savimi, bet ir aplinkiniais.