Nugalėjusi Prancūziją ir įkalinusi Napoleoną Elboje, taip užbaigdama du dešimtmečius trukusį karą, Europa sukrėsta, kai sužino, kad Napoleonas pabėgo ir privertė Prancūzijos kariuomenę perbėgti nuo karaliaus atgal pas jį. Geriausias iš britų generolų, Velingtono hercogas, Ispanijoje ir Portugalijoje nugalėjo geriausius Napoleono generolus, bet niekada nesusidūrė su juo pačiu. Velingtonas stovi tarp Napoleono su improvizuota anglų sąjungininkų ir prūsų armijomis. Napoleono pergalė vėl panardins Europą į ilgalaikį karą. Sąjungininkų pergalė gali atnešti Europai ilgalaikę taiką. Jie susitinka Vaterlo mūšyje, kuriame spręsis Europos likimas.
Mergišius kapitonas kartu su visa Napoleono kariauna išvykstą į karą. Savo sužadėtinei jis pažada labai greitai grįžti ir rašyti laiškus jai kiekvieną dieną. Tačiau dienos bėga, o laiškai nepasiekia gražuolės Polinos. Svajonės bliūkšta, o širdis dūžta į šipulius. Matydama savo sesers neviltį, Elizabet nusprendžia gelbėti seserį pati rašo meilės kupinus laiškus kapitono vardu, kuria didvyriškas istorijas iš mūšių laukų ir galiausiai „nužudo“ savo herojų kaip tikrą didvyrį. Niekas nesitikėjo, kad po kurio laiko, kapitonas grįš gyvas...