Sumaniai keisdamas dabarties ir praeities scenas, Kopola pasakoja apie ryžtingo garbėtroškos, italų emigranto Vito Korleonės jaunystę, kaip jis tapo mafijos klano "krikštatėviu". Jo sūnus Maiklas pateisino tėvo lūkesčius, jam nėra moralinių užtvarų siekiant tikslų. Atmetęs senuosius pagal patriarchalinius Sicilijos mafijos santykius sukurtus įstatymus, Maiklas savo nusikaltėlių klaną paverčia pragmatiška, žiauria organizacija, kuri pamažu vis labiau įsilieja į didįjį JAV verslą.

„Kartą Amerikoje“ veiksmas prasideda Niujorke, 3-iojo dešimtmečio pradžioje. Du žydų geto paaugliai Davidas ir Maksas – smulkūs nusikaltėliai, įsimylėję tą pačią gražuolę Deborą. Davidas užmuša juos persekiojusį gangsterį Bagsį ir patenka į kalėjimą. Po dešimties metų jis atgauna laisvę, Davido laukia Maksas. Laikai pasikeitė – JAV galioja prohibicijos įstatymas, o alkoholio kontrabandininkai tapo organizuoto nusikaltimų pasaulio lyderiais. Davidas ir Maksas taip pat pelnosi iš alkoholio. Veiksmas apima didžiulę laiko atkarpą. Filmas tai parabolė apie draugystę, ištikimybę sau ir principams, ir apie neišsipildžiusią meilę.

Honkongas, šeštojo dešimtmečio pradžia. Vyriausybės miesto dienraščio redaktorius Čou (akt. Tony Leung) su žmona persikelia į gyventojų prikimštą pensioną. Jo kaimynė – žavi moteris Li-žen su savo vyru irgi ką tik tapo naujais namo gyventojais. Jo žmona ir jos vyras dažnai važinėja į komandiruotes, todėl naujieji kaimynai, vieni grįždami iš miesto, vis dažniau susiduria namo koridoriuje. Vieną gražią dieną Čou ir Li-žen netikėtai išsiaiškina, kad jų antrosios pusės jau seniai užmezgė slaptą intrigą. Ir jiems telieka pasekti jų pavyzdžiu… O gal ir ne todėl. Gal todėl, kad ore tvyro meilės nuotaika.

Nerūpestingas anarchistas ir smulkus vagišius Mišelis Puakaras pavagia mašiną ir nužudo besivejantį policininką. Ieškomas teisėsaugos, jis užmezga santykius su amerikiete Patricija Frankini, Sorbonos universitete studijuojančia žurnalistiką. Jie planuoja išvykti iš Paryžiaus, bet Mišelis prieš tai nori susigrąžinti skolą iš kito nusikalstamo pasaulio veikėjo ir tikisi, kad mergina keliaus su juo į Italiją. Nors jo nuotrauka išspausdinta vietiniuose laikraščiuose, vagišiui tai nė motais. Policininkai Mišeliui vis labiau lipa ant kulnų, kai šis bando gyventi pagal amerikietiškus filmus ir sekioja paskui gražuolę amerikietę. Patricija įskundžia partnerį policijai.

Slevinui pastaruoju metu ypač nesiseka – jį iškeldina iš buto, o mylima mergina palieka tada, kai vaikinukas mažiausiai to tikisi... Tačiau nevilties akimirką Slevinui pagelbėja draugas Nikas. Jis išvyksta iš miesto ir kilniaširdiškai pasiūlo Slevinui kurį laiką pagyventi jo bute.

„Milerio sankryža“ kaip bebūtų, yra ne tik vienas iš iškiliausių gangsterinio filmo pavyzdžių, nagrinėjančių sausojo įstatymo problemą nusikalstamame pasaulyje, bet ir vienas iš svarbiausių brolių Coenų darbų, kuris savo preciziškai atgamintu praeito amžiaus ketvirtojo dešimtmečio laikotarpiu lenkia kitus jų žinomus, ir netgi labai aukštai vertinamus kino projektus, gavusius kultinį statusą.

Gerokai pasenęs Maiklas Korleonė pasiryžęs palikti nelegalų verslą ir tapti garbingu verslininku. Bet reikia Vatikano palaiminimo, o čia kaip visada daug intrigų. Donas per riaušes lieka vos gyvas. Šeimos nesklandumus gena mafijos klano problemos ir priešų klasta. Už visas nuodėmes Maiklas Korleonė sumoka didžiausią kainą…

Sukurta pagal tikro vagies parašytą romaną, juosta pasakoja apie Franką (akt. James Caan), patyrusį brangakmenių vagį, kurį vis dažniau aplanko mintys palikti nusikaltėlių pasaulį ir pradėti taip išsvajotą normalų gyvenimą. Žiūrovams anksti ir aiškiai yra pasakoma, jog Frankas nėra tobulas nei savo darbe, nei realiame gyvenime – vienuolika brangių metų už vagystes jis praleido kalėjime, tačiau kaip ir vėlesnių M. Manno filmų herojai, taip ir Frankas savo užsiėmimą myli per daug, kad būtų pasiryžęs mokytis iš savo klaidų. Ir netgi norai palikti savo blogus darbus už nugaros yra grindžiami ne tuo, kad Frankui jo nelegali veikla (pridengiama nuosavu baru ir automobilių salonu) atsibodo. Ne, Frankas turi aiškų gyvenimo planą. Tokį, kurio niekas net negali bandyti pakeisti.

Deivis buvo geras žmogus, todėl negalėjo likti nuošalyje, matydamas, kaip jauną merginą kankina darbdavys. Deivis, gindamas Gloriją nuo Vincento, mano turįs teisę tikėtis jos palankumo. Glorija dėkinga savo gelbėtojui, bet ji įsitikinusi, kad pažemintas Vincentas mėgins atkeršyti. Vėliau dėl klaidos žūsta pagrindinio herojaus, kurį supainiojo su Deiviu, bičiulis. Tai sužinoję, pora nusprendžia bėgti nuo įsiutusio Vincento, kol šis nesusivokė, kad nužudė Albertą, o ne savo skriaudėją.

Filmo režisierius ir scenarijaus autorius Džošas Trankas (Josh Trank) nusprendžia į audringą gangsterio gyvenimą pažvelgti kitu kampu ir žiūrovams pristatyti mafijos tėvą po to, kai šis, prabuvęs Alkatraso belangėje vos 5 metus, išeina į laisvę kankinamas demencijos. Kadaise buvusio ypač nuožmaus mafijozo galvoje prabėga prisiminimai apie Čikagos gatvėse jo sukurtą siaubingą, daugybės žmonių krauju aplaistytą kriminalinę imperiją, kaip prievartavo, žudė, kūrė ištisus mafijos klanus, burdavo žudikų gaujas, nelegaliai užsiėmė alkoholio prekyba, vertėsi prostitucija, užminuodavo ir sprogdindavo automobilius, kontroliavo nusikaltėlių pelną, o, tie, kurie atsisakė jam paklusti greitai atsisveikindavo su šiuo pasauliu. Visa tai kėlė siaubą net patiems kriminalinio pasaulio sėbrams. Vieniems jis – visiškas beprotis, kitiems – bukas, įstatymų nepaisantis gangsteris, tačiau jo gyvenimas vertas aštraus veiksmo filmo scenarijaus.