1932-ųjų rimeikas pasakoja apie gangsterio Tonio Montanos (Al Pacino) ir jo artimo draugo Menio Rei pabėgimą į Majamį. Nužudęs įtakingą kubietį Montana pagaliau gali palikti bėglių stovyklas ir keliauti po JAV. Po keleto nesėkmingų mėginimų susirasti legalų darbą Montana su Rėjum pradeda prekiauti kokainu. Tonis greitai iškyla, bet kuo jis darosi įtakingesnis, tuo labiau auga jo priešų skaičius ir paranoja. Scenarijaus autorius Oliver Stone.

„Raudona“ – ne tik legendinės Krzysztofo Kieślowskio spalvų trilogijos finalas, bet ir paskutinis režisieriaus filmas. Ženevoje gyvenanti geraširdė manekenė Valentina savo automobiliu netyčia partrenkia šunį. Savininko paieškos ją nuveda pas į pensiją išėjusį teisėją, kurio vienas mėgiamiausių užsiėmimų – elektronio sekimo įrenginio pagalba klausytis kaimyno telefono pokalbių. Užsimezgęs prieštaringas ryšys, kartu su fone vykstančiomis, iš pirmo žvilgnsnio nesusijusiomis kaimynų pavydo ir išdavystės dramomis, subtiliai primena, kad gyvenimas yra „force majeure“, nenugalima jėga, ir kad nei jo, nei jo pasekmių nuspėti ar suvaldyti neįmanoma.

Estetiškas budistinis pasakojimas „Pavasaris, vasara, ruduo, žiema... ir vėl pavasaris“ smelkiasi į ramybės ir aistros, kančios ir palaimos, gėrio ir blogio gelmes. Nuostabaus grožio gamtos kampelyje nufilmuotoje istorijoje pasakojama apie vienuolio gyvenimo ciklą - keturis metų laikus. Pavasarį jis yra vyresnio šventiko globojamas mažas berniukas, vasarą - žmogiškus jausmus pažinęs ir meilės ištroškęs paauglys, rudenį - trečią dešimtį pradėjęs ir rankas krauju susitepęs atgailaujantis jaunuolis, žiemą - mąstantis apie vienatvę ir ieškantis savo tikrojo pašaukimo vyras. Gamtos reiškinių niekas negali pakeisti, ir režisierius brėžia lygiagretę su žmogaus amžiumi.

Šešiolikmetis Donis, vyresnės klasės moksleivis, jau žino, kas yra mirtis. Po nelaimingo atsitikimo, per kurį jis vos liko gyvas, Donis pastebi, kad gali keisti laiką ir likimus. Su juo vykstančios permainos gąsdina visus artimuosius. Išmokęs keliauti po kitus pasaulius, Donis suvokia, kad net patys nereikšmingiausi poelgiai gali sukelti milžiniškus kataklizmus.

Kalbėdami apie karo filmus, kritikai visuomet pamini Lewiso Milestono šedevrą sukurtą dar 1930-aisiais metais. Tuomet gimė geriausia Eriko Marijos Remarko romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija, iki šiol laikoma viena geriausių karo dramų. Jauno idealisto Polio Boimerio trumpo gyvenimo istorija tapo aistringu kaltinimu militaristinei politikai ir tobulai įkūnijo Pirmojo pasaulinio karo apkasuose pražudytos „prarastosios kartos“ atminimą. Organizuodami filmavimus kino studijos „Universal“ vadovai negailėjo lėšų nei karo scenoms, nei moderniausioms tų laikų technologijoms. Šiais laikais šis senas, bet nepasenęs Lewiso Milestono filmas laikomas karinės dramos etalonu. Filmas apdovanotas dviem pagrindiniais tų metų Oskarais: už geriausią metų filmą ir režisūrą.

Angelai Damielis ir Kasielis nusileidžia į Berlyną, miestą, besigydantį karo paliktas žaizdas. Tiesa, Berlyno viduryje nusidriekusi siena vis dar skiria Vokietiją į dvi dalis. Vaikščiodami tarp žmonių, angelai girdi visas praeivių mintis. Angelas Damielis pamilsta vienišą artistę ir pasiryžta tapti žmogumi – pajusti šąlančias rankas, pasimėgauti kava su cigarete ir patirti visas žmogiškas emocijas.

Du jaunuoliai susipažįsta Vajomingo rančoje 1963-aisiais. Vienas – rančos darbininkas, kitas – kaubojus. 19-metis Enis Del Maras ketina rudenį vesti ir svajoja kada nors turėti nuosavą rančą. Panašaus amžiaus Džekas Tvistas turi vienintelę svajonę – tapti geriausiu rodeo kaubojumi istorijoje. Nors ir kupini troškimų, abu vaikinai jaučiasi labai vieniši. Abiem jiems tenka kartu praleisti vasarą ganant avis. Šaltos naktys, kiek akis užmato plytintis toliai ir tik dviejų buvimas paskatina Enį ir Džeką taip suartėti, kaip jie net patys netikėjo. Baikštūs ir aistringi jausmai pasibaigia kartu su vasara. Enis ir Džekas išsiskiria, tačiau jų jausmų liepsna nepaliauja rusenti.

Hansas (Harry Earles) įsimylį oro trapecijos atlikėją Kleopatrą (Olga Baclanova). Kleopatra tik naudojasi jo dėmesiu dėl pramogos ir turi romaną su Herakliu (Henry Victor). Netrukus porelė išgirsta apie didelį Hanso palikimą ir nusprendžia jį pasisavinti. Kleopatrai tik reikės ištekėti už neūžaugos ir jį nunuodyti. Kadangi filmas vyksta tokioje avangardinėje aplinkoje, čia sutiksime begalę keistų personažų, kaip žmogų-skeletą, Siamo dvynes, bekojį žmogų, barzdotą moterį, asmenį turintį vyriškų ir moteriškų bruožų, protiškai atsilikusį "mažagalvį" su išplėstu veidu, žmogų-liemenį, kuris neturi nei rankų, nei kojų ir begalę kitų. Filmas tiesiog nenustoja į ekraną mėtyti vis keistesnes asmenybes laikui bėgant. Gal kas galvoja, kaip jiems pavyko padaryti tokį įtikinama grimą? Atsakymas paprastas, visi šiame filme pavaizduoti keistuoliai yra tikri išsigimėliai, užtat čia ir išryškėja filmo dokumentikos dalelės.

„Mėlyna“ – pirmoji legendinio režisieriaus Krzysztof Kieslowski spalvų trilogijos, kine įkūnijančios nacionalines Prancūzijos laisvės, lygybės ir brolybės vertybes, dalis. Netekusi savo talentingo kompozitoriaus vyro ir judviejų dukters automobilio avarijoje, Julie (aktorė Juliette Binoche), nors ir sugniuždyta, bando viską pradėti iš naujo. Toli nuo savojo per ramaus ir prisiminimų persmelkto užmiesčio namo, artimų žmonių, ji ieško laisvės anonimiškai ir visiškai nuo nulio pradėdama nepriklausomą gyvenimą Paryžiaus metropolyje. Ir muzika jos neapleidžia, lydi visos istorijos metu, atskleisdama savo gydančią galią ir grąžindama Julie į gyvųjų pasaulį.

Egocentriškas Pitsburgo orų pranešėjas Filas Konorsas atvyksta į mažą miestelį, kur jam reikės atlikti patį bjauriausią ir seniai atsibodusį darbą – komentuoti Švilpiko dienos įvykius. Tai tokia diena, kai pasitvirtina beveik visi Merfio dėsniai. Kai nesiseka, tai nesiseka... Filas yra priverstas nakvoti nekenčiamo miestelio viešbutyje. Atsibudęs pastebi, kad šiandien ir vėl Švilpiko diena. Kitą rytą vėl tas pat. Vargšelis Filas eina į tas pačias vietas, bendrauja su tais pačiais žmonėmis ir daro tuos pačius dalykus kiekvieną mielą dieną. Galiausiai jį apninka neviltis ir po keleto bandymų nusižudyti jis bando persvarstyti savo gyvenimą.

Išsiskyręs su savo gražiąja žmona, prancūze Dominique, lenkas kirpėjas Karolis beviltiškai blaškosi Paryžiaus gatvėmis neturėdamas nei pinigų, nei paso. Pagaliau sugebėjęs grįžti į Varšuvą jis pradeda regzti keršto planą siekdamas atsiteisti su savo buvusia žmona. Įvaldęs prekybos juodojoje rinkoje dėsnius jis smarkiai pralobsta ir plano įgyvendinimas tampa pasiekiamas ranka. Tiesa, jis negalėjo numatyti, kad tobulam jo įgyvendinimui kelią pastos meilė.

Aštuntojo dešimtmečio pradžioje jauna mergina Bess, naivi ir labai religinga, išteka už paprasto naftos gręžinio darbininko Jano, nepaisydama mažo pakrantės miestelio Škotijoje visuomenės apibrėžtų rimtų religinių nuostatų. Tačiau jų laimė ilgai netrunka. Janas grįžta dirbti į platformą, ir Bess belieka melstis Dievui, kad jis mylimąjį kuo greičiau sugrąžintų atgal. Jos maldos išgirstos. Janas patenka į siaubingą avariją darbe ir grįžta pas Bess pusiau paralyžiuotas. Vyras niekada nebegalės su ja mylėtis, taigi liepia Bess surasti meilužį ir pasakoti jam meilės žaidimų įspūdžius. Moteris dvejoja, tačiau vėliau pasiduoda ir pasineria j pavojingą, nepažįstamą ir jai priešišką pasaulį.