Džeimsas Makėjus, baigęs tarnybą kariniame jūrų laivyne, vyksta į Vakarus. Viename nedideliame miestelyje jis rengiasi vesti Patriciją, vietinio fermerio Henrio Terilo dukterį. Tačiau Patriciją įsimylėjęs ir fermos prižiūrėtojas Stivas Lyčas. Jis ima nekęsti Džeimso. Džeimsas įtraukiamas į Terilų ginčus su Henesiais dėl žemės šalia šaltinio, kuri priklauso Patricijos draugei Džiulei Maragon. Vyrukas neužsitarnauja didesnės pagarbos ir visi vaidina jį keistuoliu – juk jūrų vilkas net nemoka jodinėti, o ir čia įsigalėję papročiai jam svetimi. O labiausiai jį persekioja Stivas. Vieną dieną Bakas Henesis pagrobia Džiulę, ir Džeimsas, kuriam ji patinka, vyksta jos gelbėti.

Bezilis, pusiau graikas pusiau anglas, laukiantis kol laivas jį nuplukdys Kreton, sutinka Aleksą Zorbą. Bezilis nutaria jį pasisamdyti. Kartu jie nuvyksta salon ir pradeda tvarkyti paveldėtą kasyklą. Atrodytų, nėra čia nieko linksma- visi veikėjai filme turi ar įgyja skaudžias patirtis, kurios gali nutemti žmogų pragaro gijomis žemyn, jei tik jis leisis. Zorba to ir moko- atsilaikyti. Gyventi su aistra, neprarasti jos, kad ir kas benutiktiktų. Jam padeda šokis, humoras, optimizmas. Žinoma, galime į jį žiūrėti kaip į lengvabūdį mergišių, mėgstantį pasilinksminimus ir romą, bet tai nebūtų tiesa. Jis turi savų demonų ir skaudulių, kuriuos įveikinėja taip, kaip jam atrodo geriausia.

Romos imperijos pakraštyje, viename mažame kaimelyje, gyvena draugiškasis galas Asteriksas ir jo draugai, kurie žino stebuklingo eliksyro paslaptį.