Filmo siužetas sukasi apie Bobį, kuris kaip eilinis paauglys, svajojo tapti rašytoju, jį supo tėvai, broliai ir seserys. Nepajėgdamas išlaikyti paslapties, Bobis apie savo netradicinę orientaciją pasipasakoja vyresniam broliui. Paslaptis tampa žinoma visai konservatyviai šeimai. Meri – religinė fanatikė – nusprendžia išgydyti sūnų nuo „baisios ligos“, nusiunčia jį pas psichologą, skaito garsiai Bibliją, klausosi pamokslų per radiją, visame name iškabinėja lapelius su religinėmis „tiesomis“. Tuo metu Bobis išvyksta pas savo pusseserę į kitą miestą, kur sutinka savo pirmąją, bet nelaimingą meilę, o galvoje tebeskamba mamos žodžiai: „man nereikia sūnaus gėjaus“, „tai nuodėmė“...
Paskutiniosios trilogijos dalies veiksmas žiūrovus nukelia į ateitį. Sunaikinus mutantus ir jų pasaulį čia liko tik Loganas ir Profesorius X. Loganas jau susenęs ir beprarandantis savo ypatingas galias: kūnas nebepajėgia pats išgydyti patirtų žaizdų, todėl jo oda išvagota senų randų. Profesorius X irgi nebe toks, kaip anksčiau – jį įveikė Alzhaimerio liga, todėl jis beveik nieko nebepamena. Nusilpę ir pavargę herojai vis dėlto bus priversti stoti į dar vieną kovą prieš blogį ir išgelbėti jauną mergaitę Laurą, kuri yra labai panaši į Loganą. Galbūt mutantų pasaulis dar turi vilčių atgimti?
1905 metais pagrindinis herojus sekdamas pagrobtų seserų pėdsakais atsiduria atokioje saloje, kur įsikūrusi paslaptinga religinė bendruomenė.
Buvusio elitinio policijos skyriaus darbuotojo Meto gyvenimas nėra pavyzdinis. Alkoholiniai gėrimai, azartiniai žaidimai, lošimas kortomis – aistros, kurių jis negali atsisakyti. Bet vienas dalykas jį šiek tiek pristabdo – dukra ir troškimas tapti padoriu tėvu. Vienas mažai pažįstamas vyras išperka visas jo skolas, mainais už buvusio policininko įgūdžius ir treniruotą kūną. Metas supranta, kad yra įtrauktas į mirtiną žaidimą - savo kortomis praloštą skolą jis turi atidirbinėti, žudydamas kriminalinio autoriteto veikėjus.
Maždaug 50-ies metų amžiaus kino režisierius Fransua užmiega šalia žmonos ir prieš akis pamato jau mirusios močiutės dvasią, kuri maldauja būtinai pasirūpinti savimi ir neatidėlioti šio reikalo ateičiai dėl nuolatinių darbų. Kitą dieną abejonių kamuojamas režisierius nutaria sukurti trilerį apie moterų erotiškumą. Fransua dar neturi galutinio scenarijaus, o galvoje sklando tik abstrakčios mintys, todėl jis ryžtasi pirmiausiai viską išbandyti praktiškai ir paskelbia privačią aktorių atranką. Vyras yra numatęs nufilmuoti tik kelias erotines scenas ir pakviečia dalyvauti bandomajame filmavime keletą moterų. Vieno susitikimo metu Fransua tikisi, kad aktorė sugebės įtikinamai suvaidinti klimaksą. Bet eksperimento pabaigoje mergina netikėtai prisipažįsta, kad pirmą kartą gyvenime patyrė orgazmą. Ji paaiškina, kad susijaudino dėl įjungtos kameros ir šešėlyje pasislėpusio stebėtojo. Toks pareiškimas kardinaliai pakeičia Fransua pradinį sumanymą ir įkvepia sukurti visiškai kitokį filmą.