Sukrečianti istorija išsamiai atpasakojanti garsųjį 1971 m. Stanfordo (JAV) universiteto mokslininkų vykdytą “Kalėjimo eksperimentą”, jo eigą ir labai netikėtus rezultatus. Po elementarios atrankos sveiki, stabilios psichikos vyrai dviems savaitėms “pasodinami” į dirbtinį kalėjimą. Ištisą parą stebimi užsakovų, 12 eksperimento dalyvių tampa “kaliniais”, kiti 8 “prižiūrėtojais”. Nuo pat pirmos dienos vyrai iš gatvės suskyla į priešiškas stovyklas. Su pažeminimais nelinkęs taikstytis jaunuolis tampa “savųjų” lyderiu ir kaipmat užsitarnauja su kiekviena diena žvėrėjančių “prižiūrėtojų” neapykantą. Vyrai akimirksniu įsijaučia į vaidmenis, ima pamiršti esą tik žaidimo dalyviai ir, svarbiausia, žmonės. Eksperimentas suka neprognozuota linkme, kol galiausiai apskritai netenka kontrolės. Atrodytų, ką reiškia 5 dienos improvizuotame kalėjime? Deja, jie irgi taip galvojo. Bandos jausmas, noras išsiskirti, dominuoti ar įrodyti savo pranašumą daro savo.
Gyvūnėlių teisių gynėjų grupė įsilaužia į mokslinių tyrinėjimų laboratoriją, kurioje randa narvuose įkalintas šimpanzes, priverstas matyti ekranuose rodomus smurtinius vaizdus. Ignoruodami baisius mokslininko perspėjimus, kad beždžionės yra užkrėstos, pradeda išlaisvinti gyvūnus ir staiga tampa įsiutusių tvarinių kruvinos atakos aukomis. 28 dienos po... Jis atsibunda iš komos būsenos apleistoje Londono intensyvios slaugos ligoninėje. Nesuprasdamas kas dedasi aplink, jis klajoja koridoriais ieškodamas kitų ir pagaliau patenka į gatves, kur šaukiasi pagalbos, tačiau gatvės tarsi iššluotos. Ieškodamas prieglobsčio Džim nuklysta į bažnyčią, kur randa ant grindų krūvą sukritusių lavonų.
Kaip tapti žvaigžde? Paprastai. Vienas kitą dievinančių meilužių pora, Melori ir Mikis, tarsi pamėgdžiodami legendinius gangsterius Bonį ir Klaidą, automobiliu malasi po Ameriką ir žudo visus, pasipainiojusius jų kelyje. Trys savaitės – 52 lavonai. Jiedu dievina vienas kitą ir niekina visą likusią žmoniją. Serija žiaurių nusikaltimų – puikus masalas sensacijų ištroškusiai žiniasklaidai. Žurnalistai nusikaltėlius paverčia superherojais. Kiekvienas kadras liudija, kad žiaurumas ir prievarta yra neišvengiama žmogaus prigimties dalis.
JAV prezidento lėktuvą, skrendantį iš Maskvos, užgrobia rusų teroristai. Jie pareiškia, kad kas pusvalandį nužudys po vieną įkaitą, jei Jungtinių Valstijų vadovas neįvykdys jų reikalavimų. Lėktuvu skrenda ne tik prezidentas, bet ir jo dukra bei žmona. Prezidentas nusprendžia imti valdžią lėktuve…
Tai ketvirtoji Jameso M. Caino romano, parašyto didžiosios depresijos laikais, ekranizacija. Pagrindinė herojė jauna moteris Kora, gyvena su graiku vyru Niku nuošaliame, nuosavame motelyje. Kartą pas juos užklysta bastūnas Frenkas, kuris iš karto susižavi Kora. Tarp jų užsimezga aistringas romanas. Frenkas ir Kora nusprendžia atsikratyti vyru ir išvykti iš šios nykios vietos.
Istorijos muziejaus apsaugos darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo. Norėdamas atkreipti vadovybės dėmesį, jis pradeda šaudyti ir nužudo savo kolegą, o po to paima įkaitais vaikus, vykusius į ekskursiją. Muziejaus tualete buvęs TV žurnalistas iš šio nereikšmingo įvykio padaro didžiulį muilo burbulą. Pamiršusi savo problemas, visa tauta pradeda stebėti, kuo gi baigsis įkaitų drama.
Pjūklas ir jo mokinė Amanda nebegyvi. Detektyvo Hofmano padedami FTB agentai bando įminti painią paskutinės Pjūklo bylos dėlionę. Joje apstu į niekur vedančių pėdsakų, nutrūkstančių linijų ir nepaaiškinamų ryšių tarp aukų. Tačiau net ir mirus Pjūklui, skerdynės nesibaigia. Netrukus prasideda dar vienas kankinantis bepročio žaidimas su nieko nenutuokiančiomis aukomis.
„Kraujo grupė“ yra aštraus siužeto, paslaptingas filmas, sukurtas pagal perkamiausią Michaelo Connely’io knygą. FTB agentas Teris Makalebas visada įsigilina į bylos esmę. Šį kartą esmė yra širdis, plakanti jo kūne. Jam teko nužudymo aukos širdis. Aukos sesuo paprašo jo pasistengti rasti žudiką. Tai tik vienas iš daugelio šio baisios nežinomybės kupino trilerio posūkių.