Jaunystėje per skaudžią nelaimę netekęs tėvo, Jonghu Parkas atsisako krikščioniškojo tikėjimo ir nusprendžia tikėti tik savimi. Dabar, jau suaugęs, Jonghu yra kovotojas čempionas ir turi viską, ko kada nors norėjo, kol jo delnuose neatsiranda paslaptingos žaizdos. Jis kreipiasi pagalbos į vietinį kunigą tėvą Ahną, tikėdamasis, kad kunigas padės jam atsikratyti skausmingų žaizdų. Tačiau tada jis atsiduria pavojingos kovos su nežemiškomis blogio jėgomis, siekiančiomis nusiaubti žmonių pasaulį, centre.
Jaunas prancūzų kilmės režisierius Alexandre Aja, kino žiūrovams pažįstamas kaip siaubo trilerio "Ir kalnai turi akis..." kūrėjas, pristato dar vieną šiurpinančią istoriją: ekspolicininkas ir jo šeima tampa blogųjų jėgų taikiniu, kurios naudojasi veidrodžiais kaip vartais patekti į šį pasaulį. Pagrindinis filmo herojus, kurį suvaidino aktorius Kiefer Sutherland, turi apsaugoti savo artimuosius nuo neapaaiškinamo, klaikaus blogio... Per amžius veidrodžiai būdavo lyg vartai į kitus pasaulius: jie apsaugoja mus nuo blogų dalykų, jie pasako mums ateitį ir... jie pasako mums tiesą. Veidrodžiai atspindi į juos žvelgiančio žmogaus sielos švytėjimą. Istorijose, visame pasaulyje pasakojamose iš kartos į kartą, susipynusiomis su pasakomis ir mitais, veidrodžiai būdavo vartai į kitus pasaulius - karalystes, apgyvendintas angelų, demonų ir mirusiųjų sielų.
Trečioje filmo dalyje, pajutusi savo vaikino Holto staigų ir netikėtą šaltumą, Džiulija atvyksta pas jį, kad išsiaiškintų staiga atvėsusių jausmų priežastį. Mergina sužino, kad Holtas priklauso uždaram koledžo studentų rateliui, kuriame dalijamasi prakeiktąja Samaros vaizdajuoste. Privertusi Holtą atsiverti, Džiulija sužino, kad jos draugas vaizdajuostę pažiūrėjo prieš šešias su puse paros. Ir niekam kitam jos neperdavė. Kitaip tariant – būtent šį vakarą vaikino laukia neišvengiama lemtis. O galbūt lemties vis tik galima išvengti, net ir neperduodant vaizdajuostės kažkam kitam?