S. Kubricko režisuota antimilitaristinė satyra pasirodė Šaltojo karo įkarštyje, praėjus kiek daugiau nei metams po Karibų krizės, kai JAV ir SSRS karingas nusiteikimas pasiekė piką. Abiejų valstybių vyriausybės kūrė naujas karines programas ir puikavosi naujais ginklais. Tokia įtampa, kurią ištransliuodavo JAV (o ir SSRS) žiniasklaida, skatino paranojiškas nuotaikas. Raudonųjų komunistų baiminosi ir S. Kubricko filmo herojus – amerikiečių generolas Jackas D. Ripperis. Apeidamas aukštą JAV vadovybės ir prezidento postą, jis atsuka branduolines raketas į SSRS.

Šono gyvenimas šiuo metu nėra pats nuostabiausias. Jo mergina, pavargusi nuo kasdieninių pasimatymų vietiniame bare, jį palieka. Šono laikini pavaldiniai jo nelaiko rimtu vadovu, o kambariokai ketina vienas kitam perkąsti gerklę. Negana to – Londonas yra užtvindytas begalės zombių ir Šonui tenka ne tik pačiam gelbėtis, o dar ir išgelbėti nuo zombių savo kambariokus, tėvus ir buvusią merginą.

Korėjos lauko karo ligoninėje, darbuotojai be perstojo juokiasi, skaldo pokštus ir visai kitaip naudoja humorą, linksmybes, kad palaikytų sveiką protą, žiauraus karo metu.

Šaumas Brumderis gyvena nedideliame miestelyje, iš kurio nori ištrūkti. Jis puikiai mokosi, svajoja tapti rašytoju ir studijuoti Stanfordo universitete, kur dėsto jo dievinamas autorius. Tačiau įvyksta klaida, jo dokumentus supainioja su kito berniuko ir Šaumo nepriima į universitetą. Dar metus jam teks praleisti nusibodusiame gimtajame miestelyje...