Dvylikos metų mergaitė Matilda, grįžusi iš parduotuvės savo bute randa iššaudytą šeimą bei jame dar siautėjančius gangsterius. Mergaitę išgelbėja kaimynas Leonas, kuris yra samdomas žudikas. Matilda paprašo, kad vyras išmokytų ją šios profesijos subtilybių.
Lietingas rudens vakaras neatpažįstamai apverčia aukštyn kojom kelių žmonių likimus. O DAE-SU atsibunda nuo dirbtinio apsvaiginimo ir greitai išsiaiškina, kad jis buvo pagrobtas dėl niekam nežinomų priežasčių ir uždarytas privačiame kalėjime. Per televiziją vyras netyčia išgirsta apie žiauriai nužudytą savo žmoną, jo paties kraują įvykio vietoje ir be žinios pradingusią mažąją dukrelę, kurios jis nespėjo pasveikinti su gimtadieniu. Jis visiškai nieko neprisimena, nesuvokia kurioje pasaulio vietoje yra izoliuotas nuo visuomenės ir neįsivaizduoja kiek dar laiko teks praleisti prabangiai įrengtame kambaryje be langų bei durų. Psichologinė ir fizinė kančia baigiasi tik po 15 metų, kai O DAE-SU tiesiog praranda sąmonę nuo nervus paralyžuojančių dujų ir pramerkia akis jau nežinomo miesto gatvėje. Vyras atgauna laisvę lygiai taip pat netikėtai, kaip ir pateko į paslaptingąjį kalėjimą.
Hansas (Harry Earles) įsimylį oro trapecijos atlikėją Kleopatrą (Olga Baclanova). Kleopatra tik naudojasi jo dėmesiu dėl pramogos ir turi romaną su Herakliu (Henry Victor). Netrukus porelė išgirsta apie didelį Hanso palikimą ir nusprendžia jį pasisavinti. Kleopatrai tik reikės ištekėti už neūžaugos ir jį nunuodyti. Kadangi filmas vyksta tokioje avangardinėje aplinkoje, čia sutiksime begalę keistų personažų, kaip žmogų-skeletą, Siamo dvynes, bekojį žmogų, barzdotą moterį, asmenį turintį vyriškų ir moteriškų bruožų, protiškai atsilikusį "mažagalvį" su išplėstu veidu, žmogų-liemenį, kuris neturi nei rankų, nei kojų ir begalę kitų. Filmas tiesiog nenustoja į ekraną mėtyti vis keistesnes asmenybes laikui bėgant. Gal kas galvoja, kaip jiems pavyko padaryti tokį įtikinama grimą? Atsakymas paprastas, visi šiame filme pavaizduoti keistuoliai yra tikri išsigimėliai, užtat čia ir išryškėja filmo dokumentikos dalelės.
Egocentriškas Pitsburgo orų pranešėjas Filas Konorsas atvyksta į mažą miestelį, kur jam reikės atlikti patį bjauriausią ir seniai atsibodusį darbą – komentuoti Švilpiko dienos įvykius. Tai tokia diena, kai pasitvirtina beveik visi Merfio dėsniai. Kai nesiseka, tai nesiseka... Filas yra priverstas nakvoti nekenčiamo miestelio viešbutyje. Atsibudęs pastebi, kad šiandien ir vėl Švilpiko diena. Kitą rytą vėl tas pat. Vargšelis Filas eina į tas pačias vietas, bendrauja su tais pačiais žmonėmis ir daro tuos pačius dalykus kiekvieną mielą dieną. Galiausiai jį apninka neviltis ir po keleto bandymų nusižudyti jis bando persvarstyti savo gyvenimą.
Genialiojo italų kino režisieriaus Bernardo Bertolučio („Paskutinis tango Paryžiuje", „Svajotojai", „Pavogtas grožis") epinėje juostoje pasakojama dramatiška paskutiniojo Kinijos Imperatoriaus Pu Yi gyvenimo istorija. Vos trejų metų sulaukusiam vaikui atiteko garbingiausias titulas, sostas, turtai, valdžia. 1908-aisiais metais niekas nė neįtarė, kad mažasis Imperatorius bus paskutinysis galingos ir senos dinastijos, tūkstančius metų valdžiusios Kiniją, sosto paveldėtojas...
Sveiki atvykę į Tvin Pyksą, ko gero, geriausią mažą miestelį visoje Amerikoje. Jei, aišku, jūs neįsivaizduojate nė dienos be haliucinacijų, mįslių, paslapčių ir žmogžudysčių.
Nelaimingas paauglys vienišius Deividas sielos ramybę randa žiūrėdamas muilo operą „Malonus miestelis“, nukeliančią į šeštąjį dešimtmetį. Ten viskas taip miela. Kartą namuose apsilanko keistas televizorių meistras ir palieka naują nuotolinį pultelį. Netrukus Deividas dėl jo susipeša su seserimi Dženifere. Ir nepaaiškinamu būdu jie atsiduria nespalvotame „Maloniame miestelyje“. Atgal sugrįžti neįmanoma, todėl nauji atvykėliai pradeda keisti tobulo pasaulio gyvenimą.
Sporto žurnalistas Raulas Duke'as ir jo advokatas daktaras Gonzo vyksta į Las Vegasą papasakoti apie motociklų lenktynes. Jų raudonasis kabrioletas yra aprūpintas visais stimuliuojančiais vaistais ir dopingo žolelių arsenalu. Tai jiems leis fiziškai ir protiškai atsižvelgti į protą keliančią kelionę per aštuntojo dešimtmečio dekadentinę Ameriką.
Čarlzas - tipiškas britų snobas. Jis moka vertinti paprastus malonumus. O labiausiai jam patinka lankytis pažįstamų ir nepažįstamų žmonių vestuvėse bei laidotuvėse. Ir viename tokiame "renginyje" jis sutinka Ją…