Sukrečianti istorija, kurioje susipina žiaurios karo paslaptys, keista jaunuolio ir subrendusios moters meilė ir maži žmonių kompleksai, kartais lemiantys dideles tragedijas. Pokario metais Vokietijoje susirgusiam paaugliui Michaeliui padeda tramvajaus kontrolierė Hana. Išgijęs vaikinas ieško dvigubai vyresnės moters, norėdamas jai padėkoti. Jiems darsyk susitikus užsimezga aistringas romanas. Michaeliui – tai pirmoji didžioji meilė. Porelė smagiai leidžia laiką, Hanai itin patinka, kai Michaelis jai skaito knygas. Vienos vasaros meilė pasibaigia, kai Hana netikėtai dingsta. Vaikinas jaučiasi sužlugdytas. Haną jis vėl pamato po septynerių metų. Jis – jau teisės studentas, o Hana sėdi teisiamųjų suole nacių karo nusikaltimų tyrimo byloje... Paaiškėjus Hanos praeičiai, Michaelis supras jos gyvenimo tragediją.
1993-ųjų pabaigoje Nebraskos pietryčiuose šalia ramaus dulkėto vieškelio, senoje aplūžusioje fermoje du vaikinai nušovė keletą jaunų žmonių. Kas iš pirmo žvilgsnio atrodė tik nepaaiškinamas ir negailestingas nužudymas, iš tiesų buvo kur kas daugiau – atsiskleidė šiurpi tiesa apie žudikus ir vieną jų auką. Tarp nužudytųjų buvo 21-erių Brendan Teena, jaunas žmogus, ką tik atvykęs į mažą miestelį, tačiau jau tapęs gyventojų numylėtiniu: draugiškas, žaismingas, dailaus veidelio merginų idealas – tikras naujų laikų Romeo… BET KAS JIS BUVO IŠ TIESŲ? IR KODĖL – MIRTIS? Tiesa netrukus išaiškėjo: Teena nebuvo vaikinas, kaip to norėjo ji pati ar tokiu matė aplinkiniai. Nepaisant to, kad miestelio merginos kraustėsi dėl "jo" iš proto, kad "jis" buvo tikras širdžių ėdikas, po "jo" mirties visi buvo šokiruoti, sužinoję, jog Teena Brandon – mergina iš Linkolno.
Sukurta pagal tikro vagies parašytą romaną, juosta pasakoja apie Franką (akt. James Caan), patyrusį brangakmenių vagį, kurį vis dažniau aplanko mintys palikti nusikaltėlių pasaulį ir pradėti taip išsvajotą normalų gyvenimą. Žiūrovams anksti ir aiškiai yra pasakoma, jog Frankas nėra tobulas nei savo darbe, nei realiame gyvenime – vienuolika brangių metų už vagystes jis praleido kalėjime, tačiau kaip ir vėlesnių M. Manno filmų herojai, taip ir Frankas savo užsiėmimą myli per daug, kad būtų pasiryžęs mokytis iš savo klaidų. Ir netgi norai palikti savo blogus darbus už nugaros yra grindžiami ne tuo, kad Frankui jo nelegali veikla (pridengiama nuosavu baru ir automobilių salonu) atsibodo. Ne, Frankas turi aiškų gyvenimo planą. Tokį, kurio niekas net negali bandyti pakeisti.
Oskarui nominuotas 1980 m. australų režisieriaus Bruce Beresfordo tikrais faktais paremtas karinis filmas apie karininko Hario Moranto teismą anglų – būrų karo metu. 1899 – 1902 m. Pietų Afrikos Respublikoje vyko Antrasis anglų – būrų karas. Trys australai karininkai (Morantas, Handkokas ir Vitonas), tarnaujantys Didžiosios Britanijos kariuomenėje, apkaltinami nužudę į kelis būrų belaisvius ir vokietį misionierių. Nors taktika neimti belaisvių taikoma ir kitų armijos dalinių, lordas Kičeneris nusprendžia surengti parodomąjį teismo procesą, kurio nuosprendis žinomas iš anksto, kai ginti australus paskiriamas tribunolo bylų niekada nenagrinėjęs majoras Tomas...
Džordžo gyvenimas pasikeitė 180 laipsnių: bokso čempionas nuteisiamas už išprievartavimą ir sėda į kalėjimą. O čia jam ir vėl teks įrodinėti, kas yra geriausias boksininkas. Kalėjime rengiamas bokso čempionatas, kuriame Džordžas rungsis su dar keliais buvusiais stipriais boksininkais.
Praėjus dviems metams po išsiskyrimo, Džonas Grėjus maniakiškai tebeieško Elizabet. Meno dirbinių aukcione Paryžiuje Džonas susitinka ieškomos moters draugę ir iš jos sužino, kad Elizabet ištekėjo. Vėliau Džonas sužinos kitą tiesą.