Ši niūri istorija bekraštėse laukinių vakarų teritorijose pasakoja apie keturis drąsuolius, kurie išdrįso sekti kanibalų gaują, po jų įsiveržimo miestą, kai jie paėmė į nelaisvę daugumą gyventojų. Jei vyrai nesuspės kanibalų pasivyti laiku, visiems belaisviams gresia siaubinga mirtis, tačiau, kas laukia pačių gelbėtojų žemėse, iš kurių dar niekas nesugrįžo?
Po žmonos mirties Vaitas Erpas pradeda girtuokliauti, patenka už grotų, o pabėgęs iš kalėjimo medžioja bizonus. Ir visai atsitiktinai tampa vieno Laukinių Vakarų miestelio šerifu. Tik jis galėjo priversti paklusti pačius šaltakraujiškiausius nusikaltėlius.
XIX a. pabaigoje į Naująją Meksiką atvykęs prekeivis iš Britanijos - Džonas Tanstalas - į savo globą pasiima likimo pamestus žmones: valkatas, plėšikus, neturinčius kur pasidėti žmones. Mainais į prieglobstį, šie likimo nuskriausti vaikinai atlieka tvarkdarių pareigas - apsaugo galvijus nuo grobuonių ir kitokių plėšikų. Tačiau, šio prekeivio daroma įtaka pamažu pradeda nepatikti vietiniam stambiam žemvaldžiui - Dolanui Murfiui, kuris Tanstalui pagrasina, jog jeigu nepasitrauks iš derybų su vyriausybe dėl didesnių dotacijų, jo laukia nemalonumai. Tanstalui nepaklausius Murfio grasinimo, vieną dieną jis yra sušaudomas, o jo globotiniai lieka visiškai vieni. Neilgai trukus senas Tanstalo draugas, advokatas Aleksas, pasiūlo teisėjui šiuos tvarkdarius padaryti šerifo padėjėjais tam, kad Tanstalą nušovę žmonės būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.