Marona – nedidukė labradoro mišrūnė. Nepalenkiamai atsidavusi ir nuoširdi – ji pripildydavo šviesos ir tyrumo kiekvienus namus, palikdavo ryškų pėdsaką savo šeimininkų gyvenimuose. Šie vienas po kito vadino ją skirtingais vardais, tikriausiai tik tiek ir prisiminė, tačiau Marona kiekvieną jų apsupdavo tik meile. Savo paskutiniąją valandą kalytė prisimena visus kadaise sutiktus ir besąlygiškai mylėtus žmones ir nusprendžia, kad laimė susideda iš trijų dalykų – pastogės, mylinčio šeimininko ir gero kaulo.

Pietų Karolinos valstija, 1964-ieji. Mamos netekusi keturiolikmetė Lilė kartu su aukle Rozalija apsigyvena bitininkyste užsiimančių seserų Boutrait namuose. Nors čia paauglei netrūksta nei šilumos, nei meilės, ją persekioja neseniai anapus išėjusios mamos vėlė.

Manheteno šokių mokytojas Pjeras Diuleinas, savanoriškai pasiryžta mokyti pramoginių šokių mišrią paauglių grupę vienoje Niujorko įkalinimo įstaigoje. Iš pradžių mokiniai labai skeptiškai priima Diuleiną, ypač po to, kai sužino, ko jis juos mokys. Tačiau ilgainiui nepalaužiamas šokių mokytojo atsidavimas ir entuziazmas įkvepia juos pradėti mokytis naujos šokių programos.Tiesą sakant, paaugliai nueina dar toliau ir pradeda derinti Diuleino klasikinius šokius su jų mėgstamo hip-hopo stiliumi ir muzika. Sukuriama unikali, jaunatviškos energijos kupina sintezė. Pjeras Diuleinas mokydamas šokti jaunus žmones, kurių daugelis neturėjo jokių tikslų ar svajonių gyvenime, įkvepia juos tobulinti savo sugebėjimus ir išbandyti jėgas prestižinėse Niujorko pramoginių šokių varžybose.