“Gyvenimas yra gražus” yra kaip du filmai: pirmame pasakojama jauno žydo Guido (Roberto Benigni) istorija. Guido, kaimo prasčiokas, atvyksta į miestelį dirbti pas savo dėdę viešbutyje. Eina 1939-ieji, fašizmas Italijoje vis labiau stiprėja ir pasirodo pirmosios antisemitizmo apraiškos. Tačiau Guido politika nerūpi: jis įsimyli jauną mokyklos mokytoją Dorą (Nicoletta Braschi, tikroji Benigni žmona) ir pasitelkęs visą savo padūkusį žavesį ir sėkmę užkariauja jos ranką ir širdį (nepaisant to, kad Dora jau buvo susižadėjusi). Guido ir Dora sukuria nuostabią šeimą ir jiems gimsta puikus sūnus. Dabar prasideda antras filmas, veiksmas vyksta koncentracijos stovykloje. Guido ir jo sūnus Giosue (Giorgio Cantarini) yra ištremiami. Dora įlipa į ta patį traukinį, tuo įrodydama, kad jai šeima svarbiau už asmeninę laisvę. Tėvas nenori sakyti sūnui, kodėl jie pateko į šitą mirties stovyklą ir kodėl jis negali būti kartu su mama, todėl sugalvoja tokią gudrybę...
Paprastas paauglys Martis iš 80-ųjų atsitiktinai perkeliamas į 1955 metus plutonijumi varoma DeLorean laiko mašina, išrasta kiek pakvaišusio mokslininko. Marčio užduotis prieš grįžtant į savo laikmetį - "priversti" įsimylėti savo būsimuosius tėvus, kad neįvyktų ateities pakitimų.
Žemę ištiko baisi ekologinė katastrofa. Nemaža dalis plotų pavirto pelkynais, kuriuose veisiasi keisti padarai, o oras ir augmenija ten tapo nuodingais. Nausikajai teks nelengva užduotis atrasti "priešnuodį" prieš planuojamą naująjį tautų karą. Galbūt, jai pavyks pakeisti pasaulio likimą...
Pasaulinio garso lietuvių kilmės režisieriaus Roberto Zemeckio fantastinės nuotykinės trilogijos antroji dalis pasakoja apie pašėlusio mokslininko ir vaikino Marčio naujas keliones laiko mašina - dabar jau ir į ateitį. Vaidina kino žvaigždės Maiklas Dži Foksas ir Kristoferis Loidas.
Beldžiant į dangaus vartus – 1997 m. vokiečių režisieriaus Thomas Jahn filmas. Jo pavadinimas kilęs nuo Bobo Dilano dainos, originaliai kurtos 1973 m. vesternui „Patas Garetas ir Bilis Kidas“. Filme du pagrindiniai veikėjai – Martin Brest ir Rudi Wurlitzer – susitinka onkologinėje ligoninėje, abu ką tik sužinoję, kad nepagydomai serga vėžiu. Išgėrę tekilos, jie nusprendžia pabėgti iš ligoninės ir važiuoti pamatyti jūrą. Bėgdami pavagia automobilį, kuris, kaip vėliau paaiškėja, priklauso pogrindinio pasaulio bosui.
Robotas kyborgas pavadintas Terminatoriumu yra atsiunčiamas iš ateities į 1984-uosius, kad nužudyti Sarą Connor, kurios tuo metu dar negimęs sūnus ateityje ves žmonių rasę į pergalę prieš mašinas. Jei Terminatoriui pasiseks, žmonija bus pasmerkta. Saros vienintelė viltis yra karys, kuris atsekė Terminatoriu iš ateities. Žmonijos likimas priklausys nuo to, kuris iš jų ras Sarą pirmasis...
Legendinis Stiveno Spilbergo filmas. Mažos salelės gyventojams, kuriems iki šiol ramiai ir nerūpestingai bėgo dienos, dabar čia gyventi nesaugu. Kiekvieno lengvabūdžio tyko milžiniškas baltasis ryklys. Miestelio šerifas reikalauja tuoj pat uždaryti visus paplūdymius ir nieko neleisti į vandenį, tačiau artėja Amerikos nepriklausomybės diena, liepos ketvirtoji, ir meras tikrai neketina prarasti milžiniško pelno. Taigi šerifas, mokslininkas ir senas žvejys patys išsirengia į vandenyną medžioti pabaisos…
XX amžiaus pabaigoje žmonių populiaciją nuo žemės paviršiaus nušluoja mirtinas virusas. Išlikę keli procentai žmonijos priversti apsigyventi giliai po žeme. Nuteistasis Džeimsas Koulas sutinka dalyvauti eksperimentų serijoje mainais į amnestiją. Jis išsiunčiamas į praeitį, kad rastų žmones, atsakingus už paleistą virusą, ir gautų jo pavyzdį, pagal kurį galėtų sukurti priešnuodį. Įvykus klaidai jis atsiduria šešeriais metais anksčiau, nei planuota, ir dėl savo elgesio yra uždaromas į psichiatrijos ligoninę. Ten jis sutinka anarchistinių pažiūrų gyvūnų teisių gynėją Džefrį Goinsą. Šis bando padėti Džeimsui pabėgti iš ligoninės, tačiau bandymas nepavyksta. Koulas apsvaiginamas raminamaisiais ir prirakinamas prie lovos. Netrukus ligoninės personalas pastebi, kad Koulas dingo. Jis grįžta į savo laikus, bet netrukus vėl siunčiamas praeitin, kad surastų „dvylikos beždžionių armiją“ – pogrindinę grupuotę, tariamai paleidusią virusą, kuriai vadovauja Goinsas...
Filmas sukurtas pagal tikrą gyvenimo istoriją. Du draugai – Enzo Molinari ir Žakas Mayol – kartu augo vienoje iš Graikijos salų. Užaugę toje pačioje vietoje, bėgant laikui neišskiriami iki šiol draugai pasuka skirtingais keliais. Vienintelis dalykas, kuris juos suartina ir atstumia tuo pačiu metu yra meilė nardymui. Tapę profesionalais Žakas ir Enzo pradeda konkuruoti dėl geriausio gilumų nardytojo titulo. O pasirodžius horizonte simpatiškajai Džoan, kuri pavergia Žako širdį, konkuravimas tarp draugų virsta tikra beprotybe. Jie jau peržengė 120 metrų ribą. Žakui ir Enzo žydra bedugnė yra mielesnė, nei gyvenimas žemėje.
Kelionės laike tęsiasi. Martis sėkmingai grįžta į savo laiką, tačiau netikėtai gauna laišką nuo daktaro Brauno. Pasirodo, kad jis – įstrigęs 1885-uosiuose. Taigi Martis keliauja į Laukinius Vakarus ir turi išgelbėti daktarą Brauną nuo mirties…
Antrojoje „Matricos“ trilogijos dalyje visagalės mašinos sužino paskutinio žmonių miesto Ziono dislokacijos vietą. Kompiuteriai ketina iškasti tunelį Žemės šerdies link ir pasiųsti juo menkiausią judesį užfiksuojančius robotus-kamikadzes sentinelus, kurie sprogsta ir sunaikina viską aplinkui. Neo, Morfėjus, Trinitė ir visa pasipriešinimo komanda tęsia kovą su mašinomis.
Paskutinėje „Matricos“ trilogijos dalyje karas tarp žmonijos ir mašinų pasiekia kulminaciją: Ziono armija, padedama drąsių civilių savanorių, desperatiškai bando atsilaikyti prieš sentinelų invaziją. Zioniečių rankose – visos žmonijos ateitis. Tuo metu Neo laukia lemiamas mūšis su žiauriuoju agentu Smitu.