Uždraustą korespondenciją turėjęs Edmondas paskelbiamas Prancūzijos išdaviku, areštuojamas ir išsiunčiamas į saloje esantį Ifo kalėjimą, kur uždaromas vienutėje. Po daugelio metų, kelis akmenis jo kameros sienoje išverčia greta įkalintas kunigas Farija. Jiedu susidraugauja ir sudaro savotišką sutartį - Edmondas padės kasti tunelį, o Farija išmokys jį kautis špaga, rašyti ir skaityti. Edmondas pradeda galvoti apie kerštą išdavikui, kuris vedė jo mylimąją.
Bezilis, pusiau graikas pusiau anglas, laukiantis kol laivas jį nuplukdys Kreton, sutinka Aleksą Zorbą. Bezilis nutaria jį pasisamdyti. Kartu jie nuvyksta salon ir pradeda tvarkyti paveldėtą kasyklą. Atrodytų, nėra čia nieko linksma- visi veikėjai filme turi ar įgyja skaudžias patirtis, kurios gali nutemti žmogų pragaro gijomis žemyn, jei tik jis leisis. Zorba to ir moko- atsilaikyti. Gyventi su aistra, neprarasti jos, kad ir kas benutiktiktų. Jam padeda šokis, humoras, optimizmas. Žinoma, galime į jį žiūrėti kaip į lengvabūdį mergišių, mėgstantį pasilinksminimus ir romą, bet tai nebūtų tiesa. Jis turi savų demonų ir skaudulių, kuriuos įveikinėja taip, kaip jam atrodo geriausia.
Animacinė muzikinė pasaka V. Hugo romano motyvais apie geraširdį Kvazimodą ir žaviąją Esmeraldą. Kuprotas skambintojas varpais Kvazimodas įsimyli gražiąją čigonę Esmeraldą ir ateina jai į pagalbą, kai ji apkaltinama žmogžudyste. Miesto vadovo nekenčiami čigonai persekiojami ir kasdien patiria patyčias. Jų skausmą supranta tik visų niekinamas kuprius, kuriam likimas žiauriai sužalojo kūną. Kvazimodas išgelbėja Esmeraldą, o ji nelieka skolinga. Mergina atveria visiems miestelėnams akis ir Kvazimodas pagaliau jaučiasi mylimas ir gerbiamas.
Vidurinės mokyklos mokytojas ir būsima jo žmona papuola į lemtingą automobilio avariją, kuri apverčia jo gyvenimą aukštyn kojom. Po penkerių metų atsibudęs iš komos jis pastebi, kad fizinio kontakto su žmogumi metu jis gali numatyti to žmogaus likimą. Ši nauja jo galia gali būti laikoma tikra dovana, bet gali tapti ir tikru prakeiksmu. Tuo jis labai greitai įsitikina, kai paspaudžia ranką vienam valdžios ištroškusiam politikui.
Keista vyriška skrybėlė, lengvutė vasarinė suknelė, nusidėvėję bateliai, nerūpestingai skaičiai raudona spalva pasidažytos lupos. Ji – ryžtinga bei smalsi prancūzaitė, jaunutė penkiolikmetė, karštame Saigone sutikusi prabangų kostiumą vilkintį daugiau negu dvigubai už save vyresnį kiną.
1865 metai. Šiaurės Anglijos kaimas. Ledi Ketrin (Florence Pugh) niekaip nepritampa pasiturinčių didikų šeimoje. Ne savo noru ji ištekėjo už daug vyresnio žemvaldžio Aleksanderio. Nelaiminga 17-metė nuolat tūno izoliuota tvankiame erdvių rūmų kambaryje, prižiūrima tarnaitės Anos. Vyrui pagaliau išjojus verslo reikalais, Ketrin įvilioja į lovą tarną Sebastianą. Apie neblėstančią aistrą netrukus pasklinda įvairiausi gandai. Tačiau laisvės paragavusi Ketrin neketina sustoti, numoja į uošvio pageidavimą pagimdyti įpėdinį ir atsiduoda asmeniniams troškimams. Ji yra pasirengusi manipuliuoti, šantažuoti, meluoti, išduoti ir kerštauti. Jai nesvarbu, kad pastangos išprovokuos kruvinas pasekmes.